TV
Sweet parašė:
Matyt per nestuma jus pati buvos labai ramimano brolis buvo iki 8men tylus ramus nei jis verke nei jis zyzdavo,mama tiek issigandus buvo kad begdavo pas dakratu…
Taip, tikrai buvau rami, geros nuotaikos, po to ivf kelio tokioje euforijoje buvau tikrai kad pavyko, be galo dziaugiames kartu su vyru 😍 aš beje irgi kaip jūs buvau 😂 bet va mano vaikai tai ramiakai visiški
Simu5 parašė:
O jus pati maitindavot dvynius ar nusitraukdavot ir is buteliuku?
Kadangi tris paras jie buvo ne prie manęs ir juos maitino iš buteliukų su misinuku, o ligoninėje aš dar savo pieno ten tik lašą turėjau tai irgi davėme misinuka, mokinomes kad imtų krūtį, berniukui visai sekėsi, tačiau nuolat reikėdavo žadinti juos kad vgytu, nu buvo silpni, tai kai namie gydytoja buvo atvykusi pirmam vizitui sako jūs jų nekankinkit jie per silpni ištraukti, duokit iš buteliukų, tai aš taip ir dariau nes man buvo pačiai taip patogiau, nusitraukdavau piena, pasiruosdavau, zinodavau kada ir kiek suvalgė, vyras galėdavo pamaitinti kol miegu ir t.t man buvo labai patogu, aš net neįsivaizduoju kaip dvynius reiktų žindyti nes tai tiesiog dieną naktį darai 2-3 mėn, ten mamos auka yra milžiniška šitoje srityje tai aš kažkaip norėjau ir pati išgyventi kaip sakant ir jaustis normaliai, pasirinkau kitaip 😊 čia žinoma kiekvieno pasirinkimas, bet bet su šituo vaiku jeigu jis mane ten nuolat prie to papo laikys ir už soske naudos, pereisiu prie buteliukų ir tiek žinių, man per didelė auka tas žindymas ten parom, naktį keliasi milijoną kartų to papo, na as esu stipraus charakterio moteris, kažkaip aš mėgstu savo taisykles 😄 gal ir grubiai skamba, bet na as nenoriu atiduoti visos savęs ir pajuodusiais paaikiais lakstyti paskui didesnius vaikus ir niekam neturėti nei jėgų nei nuotaikos, tad rinksiuosi kad būtų kuo mažiau aukos tiek man tiek vaikams
