Vaikas
SuperMoom parašė:
Pamačius šia tema aš tiesiog negalėjau neparašyti savo komentaro. Nes gaila vaikučiu. Prisiminiau savo bobulė,kuria iki šiendienos labai myliu.Bet negaliu peržengti…
As svarstau dabar... 
Kad kartais reikia moketi "paleisti", neprisiristi prie zmoniu, kaip savu ar giminiu... O "paleisti" imanoma tik per atleidima. To tau palinkeciau. 
Surasti sirdyje drasos ir ryzto atleidimui, tam zmogui. 
...Zinoma tai ne taip paprasta...
Atalantė parašė:
As svarstau dabar...
Žinok,aš niekada nepykstu ant žmonių,o jeigu ir supykstu tai labai trupam laikui Nemoku ilgai pykti. Bet čia..Nū tiek blogybiu ji man pridariusi.Kad neišeina tesiog nepykti.Atrodo ir myli ir nekenti.Tikrai nežinau ar sugebėsiu jai atlaisti. Gal su laiku..Bet ir tai jau 9 metus nebendraujam,per ši laika iš jos į mano pusė jokio brudo negirdėjau,bet atlaisti negaliu. Per sunku.
 |
11 m. 8 mėn. |
Atalantė parašė:
Gaila, tikrai... atrodo i spastus papuole, stipriems zmonems - drasus isukiai skirti...jeigu nera kaip pabegti, daryciau prielaida, kad tai jau to zm…
bijo ji ar nebijo, bet sesei gyvenima tai patrumpina kaip reikiant, nes nuolat bumba, viskas jai negerai, sokdina kaip tik sugeba, tai karsta, tai salta, tai valgyt ne taip paduota ir isvis tokia negatyvo pilna bobele, kai pas sese sveciuojuosi, stengiuosi jos net nematyt. o sese ka, sako taip jau lemta jai
SuperMoom parašė:
Žinok,aš niekada nepykstu ant žmonių,o jeigu ir supykstu tai labai trupam laikui
Pilnai suprantu.. tai ne taip paprasta...
Pacitavau ka vienas zmogus yra pasakes, kad rysys tarp zmoniu nutruksta tik tada, kai nelieka nuoskaudu, kai nelieka nei skriaudejo, nei nuskriaustojo, o tai vadinama tikruoju atleidimu.
Bet jeigu sirdis nenori dar atleisti ar negali, reiskias dar nelaikas.... arba reikia tiketis kad laikas isgydys zaizdas. 
Tikrai nežinau kaip jai dabar atlaisti. Gal kaip matysiu kad jai sunkiai-gal tik tada mano šidris ištirps(čia taip egoistiškai nuskabėjo) bet kitaip nežinau kaip tai paaiškint 
Atsimenu kaip vasara iš savo namų vyjo lauk manę,kaip apšaugdavo dėl smulkmenų,pasakydavo kad nieko gero neturėsiu gyvenime(o dabar turiu viska-turiu vyra,dukrytės,gerą darbą,namą,mašiną) Bet tikriausiai pasėkiau šito visko tik tam,kad įrodyt jai kad aš kažką rėiškiu šiam gyvenimę,kad nesu prastesnė už kitus.Kaip buvau neščia,galvojau kad va-pagaliau ir ji manę mylės.Bet ne....Iki šiol gyvenau su tikėjimu kad KADA nors ji manę mylės.Dabar man tai nesvarbų 
Ji turi dukra,anūkus,proanūkus kuriuos labai labai myli.O aš turiu savo šeima 
Dabar jau galite ramiai kurti savo gyvenima, ir bent jau zinosite kad visus anukus myleti reikia vienodai
Mano mociute (mamos), perdaug mumis nesidomejo, nes savo zento (mano tecio) nemego, bet blogu neminejo. Todel su ja retai matydavomems nors uz 0,5km gyveno. Jai tik mamos sesuo buvo gera, todel i ja visas viltis dejo ir visaip liaupsino. tos sesers gyvenimas nenusiseke, vyras paliko, kai gime invalidas sunus... Todel tik dar labiau jais rupinosi... suprantama...tada pries mirti sesuo visus turtus "uzsirase", mamai nieko neatiteko... o kai senatve atejo teta atsisake ja priziureti, nes jai ir taip daug rupesciu... mano mama slaugytoja yra todel su visu tam tinkamu rupesciu priziurejo, o teta nieko nedare.... pykau ant tetos....visi mes vaikai pykome... taip gaila mamos buvo kad sitaip pasielge, apsuko aplink pirsta... Is pradziu galvojau mama is pareigos tai daro, sunku ten buvo, visokiu ciudu su ligoniu, bet glaiusiai supratau, kad mama labai mylejo ir is meiles tai dare ne is pareigos. Didziuojuosi savo mama... Galiausiai mirus, teta vis dar nepadalino su mano mama turtais, aceit ji labiau nuskriausta gyvenimo... oi kaip mes vaikai pykom! Bet mano mama karta man pasake, jus vaikai sakykit ka norit, bet ji yra mano sesuo ir as ja myliu... ir as tada supratau viska...
O tetes mociute, visus mus mylejo, nu gal broli labiau lepino nes mes trys seserys buvom ir brolis, bet mes nepykom, nes zinojom, kad vienturti savo sunu uzauginusi mociute, labiau prie berniuku pripratus, todel juokais nuleisdavom....bet sia mociute begalo bekrasto mylejom, bent as tai tikrai...
tokia mano istorija....
Bet tu tikriausiai niekad gyvenime niegirdėjai iš savo močiutės žodžiu,kad nesi jos anūkę,ania?Taip,dažniasuiai šeimoje yra vienas pats mylimiausias vaikas-visi kiti-kaip ir svarbus bet kaip ir nusispjaut ant ju.Nors,aš esu dvynukių mama,ir nesuprantu,kaip galima viena myleti daugiau,kita mažiau Mano močiutė viska perrašė taip pat ant vieno vaiko-dukros.Mano tėtis ir dėde nieko negavo(kiek žinau).Pakol močiutė pati vaikšto,gamina valgyti tai dukrytė ja aplanko.O jaigu tik kažkas močiutėi atsityks tikriausiai kėliaus į pensionata-NES mylima dukrytė jos tikrai neprįžiurės,pampersus nekeis ir nemaitins(ji tad 'jauna' ir jai rėikia žiurėti į savo gyvenima o ne sena boba rūpintis),dukros vaikai taip pat nepriims į savo namus nes turi mažus vaikus.Mano tėtis dabar turi kitą moterį-kuri daug jaunesnė nei jis,susilaukė dukrytės-kuriai dabar du metai.Mano mama jos tikrai neprįžiurės (ir tikrai neturėtu to daryti) aš taip pat jos neglobosiu.Dėde mano gal ir primtų ja,bet jo žmona kategoriškai prieš būtu.Tad..Lieka tik globos namai...
Aš labai daug gražiu prisiminimų turių iš kaimo.Kaip prisiminu -kaip su draugė miki-miki-mausa žaidėm,kaip obuolius rinkom ir dar daug daug visko-tai kažkaip taip liūdna net,kad jau užaugau ir nepasikartos tie laikai.Koks ten tas bendravimas su močiutė nebutu,bet nors kiek bendravom o dabar... išvis,kaip pas svetima žmogu užeini ir nežinai nei ko klausti nei apie ka kalbėtis.Kartais taip norisi ja apkabinti-bet... ji nemyli manęs ir nemylės....
Negirdejau, is mociutes tokiu zodziu, ir numanau kaip tai skaudu... bet visada jausdavau, kad as nerupiu savajai, nesidomejo apie mane visai, tai ir ji man perdaug nerupejo, nes didziulio rysio nejauciau. As is vis tos nuomones, kad bendrauti reikia su tais gimines nariais su kuriais galiu susikalbeti ir jauciu vidini rysi. Yra daug tokiu su kuriais bendrauti malonu, dziaugsminga, ir gera tai su tais ir bendrauju.
Tai va gyvenimas vistiek daugiau ar maziau visiems teisingas, ir jeigu kazkas isizadejo to kuris ji labai mylejo, galop apvers viska taip, kad jo isizades tie kurios jis mylejo...
Ir tikrai nuoširdžiai linkiu kad niekas niekada tokiu žodžių negirdėtų iš artimo žmogaus-kaip močiutė ar senėlis Jausti tai-kad esi nerėikalinga ir 'neįdomi' yra lygiai taip pat skaudu kaip girdėti tai kad tavės močiutė nemyli.Žinokit,aš vėliau,kaip užaugau,sutikau savo vyra,bijojau ji mylėti-nes galvojau,jaigu prisiryšiu prie žmogaus-kuris manęs neylės-bus vėl ta pati istorija kaip ir su močiutė. Tu ji myli o jis taves ne. Bijojau žodžio 'meilė' Na taip,gyvenimas kaip ir teisingas,bet kartais žmogus kuris visiems daro blogai-gauna ne toki skaudu gyvenio 'siurpriza',kaip žmogus kuris galėjo ir norėjo padėti kitiems.Bet manau,kad taip yra dėl to,kad tas 'blogasis' yra silpno vidaus žmogus,kuris nesugebėtu susikovoti su sunkia 'bėda'-todėl ir gauna lengva gyvenimo kelią.O anasis susikovos su bile kokiu sunkumų ir bus ne ka mažiau laimingas už ta 'blogėti'.Bet jis nebus 'halavščikas' o viska pats paseks
Turiu klausima temos autorei-Jusu anyta problemu su psichika neturi? Nes nemanau kad subrendes zmogus galetu taip kalbeti
5 testuotojų vertinimai
9 testuotojų vertinimai
15 testuotojų vertinimai
Būsimos ir esamos mamos Italijoje
Pereinamieji naujagimių bėrimai (su nuotraukomis) (+3)
Freiko pagalvėlė (Balnelis klubams)
Sniege (lede) pagaminti naminiai ledai
Kūdikio klubų displazija
Čiulptuko atsisakymo idėjos (+3)
PAP ir citologinis tyrimas skystoje terpėje
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąImuninis nevaisingumas
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
