Santykiai su penkiamete

2 3 4 5 7 Kitas »

2018.05.14 16:09 (prieš 7 m.)

Labas, mamytės,
Esu nevilty, todėl kreipiuosi į jus, gal kas pasidalins naudingais patarimais..
Bėda tame, kad kuo toliau, tuo prasčiau sekasi sutarti su vyresnėle.. atsikalbinėja, visiškai neklauso ir praktiškai tik psichologinio smurto dėka pavyksta pasiekti ko.. (pradedu krauti žaislus į šiukšlių maišą, tai pradeda tvarkytis)
Kalbu daug su ja, nes suprantu, kad brolis daug įtakos elgesiui turi, bet jau nežinau, ko griebtis. Pavyzdžiui sutariame, kad jei atsineša iš savo kambario žaislų į pirmą aukštą, tai pažaidusi nusineša viską atgal.. bet pradeda pusę kambario nešt, sakau užteks, sako man dar reikia - nusinešiu pažaidusi... deja, po to užsiima kokia kita veikla ir jokie raginimai nepriverčia visų tų žaislų atgal į kambarį nešti. Vakar 3 kartus prašiau, tai iš pradžių sakė "tuoj". Paskui sakė "visada turiu aš tvarkytis, negaliu juk visko nusinešt". Galiausiai buvo mano kantrybę perpildęs "NE".... tada ėmiau maišą ir pradėjau kraut viską.. nu ir prasidėjo isterijos - ji šaukė, aš šaukiau... galiausiai, kai jau viską vistik susitvarkė, pareiškė, kad ji geriausia sesė broliui, o aš kaip mama "nelabai gera"...
Gal perdedu, gal man reikia raminamų kokių pagert.. jau pradėjau psichologo sau žvalgytis, nes gulu ir keliu su ašarom.. iš darželio bijau net pasiimt, nes neaišku vėl kas bus. Gal man čia kokia užvėlavusi pogimdyvinė depresija.. nežinau tikrai, ko griebtis. Kaip su ja tartis. Nes esmė, kad jei ką susitariam, kitą dieną būna mano "atminties tikrinimas" su klausimais kodėl taip, o ne kitaip.. pasipila ašaros, nors buvo kalbėta ir viskas išaiškinta..
Labai pavargau, gal dar kam taip buvo - padėkit kaip nors!!!!

avietuke

T. 8 m. 4 mėn.

V. 14 m. 6 mėn.

T. 15 m. 6 mėn.

2018.05.14 16:39 (prieš 7 m.)

Man taip yra su septynmečiu .. buvau ir pas psichologą, nes jaučiausi taip kaip Jus. Tai galiu pasakyti, kad matyt, užsiroviau ant prasto ir šudas gavos. Tai ieškosiu kur kitur. Nes kaip ir pas Jus ale suprato, o ryte vėl viskas iš naujo.situacija pablogėjo atsiradus sesei

2018.05.14 16:55 (prieš 7 m.)

avietuke parašė:
Man taip yra su septynmečiu .. buvau ir pas psichologą, nes jaučiausi taip kaip Jus. Tai galiu pasakyti, kad matyt, užsiroviau ant prasto ir šudas gavos. Tai ieškos…

Tai visiškai nieko nepadėjo psichologas? Užjaučiu ir stiprybės linkiu.
Atrodo, viską išbandžiau - tikrai neprašau su broliu užsiimt, kartais tik paklausiu, gal nori padėti (ką nors atneš, pvz), bet jei nenori, nesakau nieko. Ji pati su broliu noriai žaidžia, kalbina. Jis juokiasi tik pamatęs sesę - gražu žiūrėt. Bet tik pasitraukia nuo brolio, atrodo įsijungia "mamos nervų naikinimo mechanizmas"...
Galvoju apie elgesio/pasiekimų/skatinimo lentelę, kur šypseneles klijuot kasdien reikia, jei atlikta ir pan. Bet nesugalvoju tikslo, kurio ji norėtų siekti ir kas labiau motyvuoti galėtų.

1
2018.05.14 17:02 (prieš 7 m.)

Nonita03 parašė:
Labas, mamytės,
Esu nevilty, todėl kreipiuosi į jus, gal kas pasidalins naudingais patarimais..

Labai gera knyga yra John Gray " Vaikai kilę iš dangaus. Pozityvaus vaikų auklėjimo metodai".

1

migdolas321

8 m. 5 mėn.

14 m. 2 mėn.

2018.05.14 17:04 (prieš 7 m.)

Nonita03 parašė:
Tai visiškai nieko nepadėjo psichologas? Užjaučiu ir stiprybės linkiu.
Atrodo, viską išbandžiau - tikrai neprašau su broliu užsiimt, kartais tik paklausi…

Mes turim tokia lentele, laaabai pasiteisino. Tik mano vaika motyvuoja plansetas.

2018.05.14 17:14 (prieš 7 m.)

Nonita03 parašė:
Labas, mamytės,
Esu nevilty, todėl kreipiuosi į jus, gal kas pasidalins naudingais patarimais..

Iš anksto nustatyčiau kiek galima atsinešti žaislų vienu metu, jeigu nori atsinešti dar priminti, kad reikia nusinešti pirma ankstesnius. Jeigu vaikas negali visko nusinešti, tai padėti. Svarbiausia, kad neša ir klauso suaugusiojo, ne taip svarbu, ar nusineša viską. Tokio amžiaus vaikai dar pradeda vieną veiklą, staiga susidomi kita, dar jų smegenys labai intensyviai vystosi, mokosi, normalu, kad pamiršta, kas buvo kalbėta. Vaikams nuolat reikia priminti. Labai gerai rutina.

hanka

Sūnelis 8 m. 2 mėn.

Dukrytė 14 m. 5 mėn.

2018.05.14 17:16 (prieš 7 m.)

Mūsų situacija panaši, plius prisidėjo tai, kad vakarais bijo likti viena savo kambaryje. Galiu pasakyti, kad čia tokia pavydo mažam broliukui išraiška, nors su broliu irgi labai gražiai bendrauja. Supratau, kai nupiešė mūsų šeima, katę nupiešė, o broliuko ne, paklausiau kodėl, tai atsakė:"Aj, pamiršau.." Bandome kalbėtis, vakarais prieš miegą einu pabūt su ja, skaitau pasakas, dainuoju daineles, palieku įjungtą šviesą. Dažnai sakau, kad myliu, aiškinu, jog tai, kad dabar praleidžiu daug laiko su broliu nereiškia, kad jį myliu stipriau. Kažkiek padeda, situacija gerėja, neseniai atnešė piešinuką, kur jau ir brolis buvo pavaizduotas 😊

avietuke

T. 8 m. 4 mėn.

V. 14 m. 6 mėn.

T. 15 m. 6 mėn.

2018.05.14 17:41 (prieš 7 m.)

Nonita03 parašė:
Tai visiškai nieko nepadėjo psichologas? Užjaučiu ir stiprybės linkiu.
Atrodo, viską išbandžiau - tikrai neprašau su broliu užsiimt, kartais tik paklausi…

Nepadėjo tikrai. Vienintelis jos patarimas neiššaukti jo isterijų, nusileisti ir panašiai. Kas man atrodo visiškai nenormalu.

Boružėlytė

daktariukė 10 m. 5 mėn.

programukas 13 m. 1 mėn.

2018.05.14 18:02 (prieš 7 m.)

Nonita03 parašė:
Labas, mamytės,
Esu nevilty, todėl kreipiuosi į jus, gal kas pasidalins naudingais patarimais..

Tikrai pasidomėkit pozityvia tėvyste, labai geras lietuvių leidinys: www.sppd.lt/media/mce_filebrowser/2015/02/18/Pozityvios_tevystes_igudziu_ugdymo_metodines_rekomendacijos.pdf

Minėtos “Vaikai kilę iš dangaus” aš nebeskaityčiau. Paaiškina principus gal ir neblogai, net realiai, jei nepavyksta susitarti, siūlo tik viena - pertraukėlę. O aprašyta pertraukėlė nieko bendro su pozityviu auginimu neturi. Priešingai, iš vaiko atimamas dėmesys ir jis paliekamas vienas sunkiausiu momentu.

Iš populiarios literatūros “Auklėjimas be dramų” man labiausiai imponuoja.

Šiaip apsvarstykit lūkesčius. Nelabai realu, kad tokio amžiaus vaikas viską susitvarkytų nepriekaišingai. Jei Jums kliūna žaislai apačioj, nustatykit ribas, kaip minėta, kiek galima atsinešti. Jei reikia daugiau žaislų žaidimui, tegul žaidžia savo kambary. Bet turit suprantamai paaiškinti vaikui, kodėl negalima daugiau žaislų. Ir užtikrinti, kad to būtų laikomasi. Taip pat taisykles reiktų aptarti iš anksto, ramioj būsenoj, o ne tada, kai jau verda pyktis.

Šiukšlių maišas, lipdukai ir kitokios išorinės priemonės - tik laikino sprendimai. O kai jie nebeveiks, tada problema bus dar gilesnė. Geriau neprasidėti (nors žinau, kaip sunku įkarščio akimirką susilaikyti nepasiėmis to maišo). Pas mus neblogai suveikia, jei laukiam svečių. Tada noriai susitvarko. Dažniaisiai tvarkomės kartu. Bandom žaidimo forma - kas daugiau sutvarkys ar kas ant vienos kojos nušokinės su žaislu iki lentynos.

Vargu, ar yra vienas receptas, kuris veiktų visais atvejais. Galvoju, kad neverta jo ir ieškoti. Geriau tiesiog pagalvoti, kuris dalykas daugiausia nervina ir nuo jo pradėti. Tai pirmiausia susitvarkykit su tvarkymuisi, o tada žiūrėsit, kas dar “nervus” gadina.

Anglų kalba nerealus straipsnis apie tai, kaip sumažinti vaiko pasipriešinimą, pereiti prie bendradarbiavimo, įtvirtinti ribas ir sulaukti teigiamo atsako į prašymus: www.ahaparenting.com/blog/10_Secrets_Every_Parent_Needs_to_Know_about_Saying_No

Boružėlytė

daktariukė 10 m. 5 mėn.

programukas 13 m. 1 mėn.

2018.05.14 18:09 (prieš 7 m.)

Beje, tai, kad supykus Jums pasako, kad esat “nelabai gera mama”, kaip tik vertinčiau teigiamai. Pirma pykčio išraiška būna agresija, kaip kad mažesni krenta ant grindų nekpntroliuojami, daužosi. O kai bent kažkiek pasiekia emocinį reguliavimą, tada pereina prie žodžių. Čia žingsnis į priekį. Galiausiai turėtų išmokti pasakyti, kas konkrečiai nepatiko ir kokius jausmus sukelia. Padėkit vaikui suprasti, kas slepiasi už “negera mama”.