Autore, jusu baimė yra suprantama! Visos mes mamos norim savo vaikams kuo geriausio ir pergyvenam dėl jų ar jiems viskas gerai!
Pažiūrėkit į situaciją taip: jūsų vaikas nepasikeis nuo diagnozės, jei ir gaus diagnozę visiiek jis išliks toks pats nuostabus džiaugsmo stebuklelis jums koks yra dabar. Gyvenant nežinant ar yra sutrikimai ar ne lygu gyventi uzristom akim, abgraibom nežinant kas vyksta aplinkui. Nusiimti raištį nuo akiu gali būti baisu, bet be jo viskas bus aiškiau. Bet kokiu atveju savo vaikui jus tik padėsit, stenkitės džiaugtis kad laiku yra suteikiama pagalba, nesusikoncentruokit į baime ir savęs graužima. Griauztis neturite dėl ko, anksčiau matydama požymius galimus kreipėtes į specialistus, reiškia viską darėt ką galėjot. O kad dabar auklėtojos pastebėjo kažkokių požymių o ne jus yra labai natūralu, auklėtojos dirba su būriais vaikų ir jos kitaip juos mato, plius jos gali įvertinti situaciją objektyviai, mums tevams tai yra neinanoma.
Linkiu jums sėkmės didžiausios! ❤️
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








