TV
Labas vakaras,
is karto prisipazistu, kad sukuriau nauja anketa specialiai tam, jog nebuciau atpazinta.
Siandien verkia dangus ir as, jauciuosi tokia kvaila nestuke. Vaikelis gali pasibelsti bet kuria akimirka.
Esu istekejusi ir jau turiu viena vaikeli. Vestuves buvo is dideles meiles. Buvome jauni ir labai isimyleje, mateme viska rozine palete. Draugavome virs metu, kai susituokeme ir po to dar siek tiek gyvenome be vaiku. Maciau trukumus - jo, savo, mudvieju santykiu, bet, matyt, nebuvo l blogai - is temos, ai kazkaip gyvensim, juk visi netobuli. Pirmojo vaiko laukeme abu, kalbedavome su pilvuku, kaupem kraiteli, lankem kursus, zodziu, atrodo, darem viska, kad butumem geri tevai. Tuomet gime pirmasis vaikas, vyras ji myli, kaip moka, o stai meile man eme blesti, o gal jau buvo isblesusi. Net sunku apibudinti, kodel pradejau jaustis nemylima, visokios smulkios detales, is kuriu susiklijuoja gyvenimas, na, pavyzdziu, jis nekeisdavo kudikiui sauskelniu, nes jam bjauru kisti pirstus i ta mase, viena vieninteli karta yra isvaziaves vienas su vezimuku i lauka, neuzjausdavo manes, kai sirgdavau, o pirmais metais sirgau daug, l nusikamavau su leliuku, buvo irzlus, prastai miegodavo ir valgydavo. Nuo pat pradziu atkakliai prieme pozicija "as padedu auginti vaika" labiau nei "mes auginame vaika". Visko reikia prasyti prasyti prasyti, versti, jeigu tai ne vaiko pakutenimas ar koks kitas akivaizdziai smagus dalykas. Jei ne, tuomet jis ramia sazine nieko nedarys. Bet siaip is isores mes tikriausiai atrodome padori seima, as, jis be zalingu iprociu, nesibastom, uzdirbam gerai, pinigai niekad nebuvo problema.
Vaikas isaugo is kudikystes, pradejo lankyti ugdymo istaiga, as darbuotis. Atsigavau, kaip moteris ir nemeluosiu - todel, kad demesi rode kolegos ir neprasti. Taciau taip pat suprantu, kad viena yra flirtuoti, kita su zmogum kurti rimtus santykius, visas zavesys tiketina isnyks kasdienybeje, o rasti vyra, kuris dargi myletu svetima vaika, na, pripazinkim, sunku. Net jei isiskirciau, gyvenimo meiles nebeieskociau...
Atejo momentas, kai vaikas ugtelejo, tapo gerokai savarankiskesnis, as isivaziavau i darbus ir gavau perspektyvu darbo pasiulyma. Vyras tuo tarpu daznai kalbejo apie antra vaika. Supratau, kad dabar reikia apsispresti - darbas, karjera ar dar vienas vaikas, nes veliau jau bus l didelis amziaus skirtumas tarp vaiku. As nors ir dvejojau, bey sirdy visad norejau antro vaiko. Na, o del vyro "meiles" galvojau na, ne pasaulio pabaiga, nemyli teapsi...ka. Gausiu daaaug meiles is vaikuciu. As stipri moteris, as viska galiu.
Bet gal ir pervertinau galimybes. Jauciuosi nukautuota jo abejingumo. Maniau, as kaip as, bet vaiko lauks. Toks jausmas, kad visiskai absoliuciai neidomus jis jam. Per visa laika ne vieno vienintelio kartelio neuzdejo rankos ant pilvuko. Nebuvo echoskopijoj, kad ir kiek siuliau, pasiteisinimas - prie poliklinikos masina sunku pastatyt. Nepaklaus, kaip as jauciuos, kad ir liutis uz lango, nepasisiulys pavezt pas gydytoja, taxi juk galima issikviesti. Paklausia, ar viskas gerai, grizus is gydytojo - aaa viskas gerai, tai gerai tada. Jei pasakoju, kas gerai, sedi ibedes akis i kompiuteri ir, atrodo, net nesiklauso, nes paskui seka klausimas, pvz, ar gidejau ka naujausio pasake D. Trumpas. Vaikas dabar atostogose, namie, priziuriu as, stai ir siandien penktadienis, grizo pavarges, pavalge, kas pagaminta, klest prie kompiuterio ir taip visa vakara. Specialiai, galvoju, paziuresiu kiek jam dzin, nesakiau nieko, kad uzsiimtu su vaiku, nope, taip ir prasedejo visa vakara. Noriu pabrezti, kad tikrai nesitikejau tokio abejingumo naujajam leliukui. Pirmojo lauke visai visai kitaip.
Dabar net nenoriu, kad vaziuotu su manimi gimdyti, jei sedes abejingu veidu ir skaitys koki bloga operacineje. O taip gali buti. Tiesa, klausiau, ar jis dalyvaus gimdyme, sake, kaip tu nori, viena jau maciau, tai man tas pats.
Kokia viso sio rasinio prasme. Tikriausiai, pirma, islieti emocijas ir butu, gerai, kad kas nors parasytumet, kokia as vargsele, uzuojauta :)))
O bandant islaikyti racionaluma, koks butu jusu situacijos vertinimas - ar cia tik hormonai ir as tureciau pralaukti geresniu laiku, siaip ar taip vyras jis tvarkingas.
Tvirtai buvau nusprendus nesiskirti - bet o gal vis delto reiktu? Pergyvenu, nes viena, visgi tai mano gyvenimas duotas man karta, antra, vaiku gyvenimas, koki jie pavyzdi matys?
Tikiu, kad kiekvienas postas bus vertingas, kritika priimu, ivertinu. Esu pasimetus.
Ir taip, kur buvo mano protas kazkada?!!
zinau,sakysit ir vel moteris turi kazka daryt ,o ne vyras...bet vyrams istikruju yra sudetingiau gelbeti situacija..dauguma vyru uzsisklende ir nedrasus..o mes turim islikt laputes
