Klausimas psichologui: kudikio palikimas kitiems

Komentuoti
  1. pumasha
    2012.09.28 17:24 (prieš 5 m.)
    2012.09.28 17:24 (prieš 5 m.)

    Noreciau su vyru isvaziuoti savaitei, bet kudikiui dabar septyni men. Ar labai jautriai tokio amziaus vaikas sureaguos, kaip susvelninti ta trauma, kokios galimos pasekmes.

  2. pumasha
    2012.09.28 17:29 (prieš 5 m.)
    2012.09.28 17:29 (prieš 5 m.)

    p.s. krutimi nemaitinu

    1
  3. skorpioneee
    2012.09.28 18:08 (prieš 5 m.)
    2012.09.28 18:08 (prieš 5 m.)

    O as gyvenu uk , ten labai trumpos dekretines buna , mano pupsikuj tik 6 menesiukai bus , o as turesiu gryzti jau i darba

    1 1
  4. tevudarzelis
    2012.09.28 19:48 (prieš 5 m.)

    tevu-darzelis.lt 7 m. 4 mėn.

    2012.09.28 19:48 (prieš 5 m.)

    Merginos, klausimas PSICHOLOGUI.

    Nuomones išsakyti ir padiskutuoti galite šioje temoje: www.tevu-darzelis.lt/forumas/topic/vaikucio-palikimas

    Ačiū už supratingumą

    1
  5. User has not uploaded an avatar
    2012.10.11 23:20 (prieš 5 m.)
    2012.10.11 23:20 (prieš 5 m.)

    Sveiki,
    šiek tiek paskaičiau mamų nuomones skyrelyje, kur diskutuojate apie tai, ar gerai palikti kūdikį kitam žmogui, ar ne. Pastebėjau, kad nuomonės gana ryškiai išsiskyrė: vienos rašo, kad nieko baisaus palikti mažylį, svarbu palaikyti ir puoselėti ne tik santykius su vaiku, bet ir su vyru. Kitos rašo, kad geriau vaiko nepalikti, imtis su savimi arba nukelti keliones vėlesniems laikams. Taip pat mačiau nuomonių, kad geriau palikti mažą vaiką, negu jau paūgėjusį, kelerių metų, nes toks vaikas labiau verks ir protestuos. Pabandysiu pakomentuoti visus šiuos nuomonių variantus, koks yra psichologų požiūris ir kodėl.
    Be abejo, santykius su vyru būtina palaikyti ir puoselėti, ir svarbu surasti laiko pabūti tik dviese, išlaikyti, kiek įmanoma, visavertį seksualinį gyvenimą, domėtis ne tik "motiniškais", bet ir moteriškais, "suaugusių" gyvenimo "reikalais". Pirmojo vaiko atsiradimas šeimoje - didelė krizė dėl to, kad vyrai dažnai jaučiasi nustumti į šalį, tapę nebeįdomūs savo žmonoms, nepatrauklūs. Žmonos savo ruožtu mažiau domisi seksualiniu gyvenimu ir dėl fiziologinių pokyčių (žindant išsiskiriantis hormonas prolaktinas silpnina libido, mažiau drėkinama makšties gleivinė), ir dėl nuovargio, per dienas rūpinantis mažyliu, ir dėl to, kad nėra paprasta "persijungti" iš geros ir rūpestingos mamos į patrauklią moterį ir meilužę. Tam reikia šiek tiek laiko... Tačiau labai svarbu, kad šie, vyrų-žmonų santykiai būtų puoselėjami ne kartas nuo karto, kažkur išvažiuojant ir atitrūkstant nuo namų rūpesčių, bet pastoviai: kiekvieną vakarą randant laiko kartu susėsti, išgerti arbatos ir pasikalbėti bent 15 minučių, savaitgaliais galbūt kažkur išeinant be mažylio. Jeigu mažylis paliekamas kelioms valandoms, o paskui mama ir tėtis vėl grįžta - tai jam tikrai nepadaro žalos.

    3
  6. User has not uploaded an avatar
    2012.10.11 23:31 (prieš 5 m.)
    2012.10.11 23:31 (prieš 5 m.)

    Tačiau šiame amžiuje savaitės trukmės išsiskyrimas yra per ilgas. Antruoju gyvenimo pusmečiu mažylis dar tik mokosi suvokti, kad, jei mama išeina iš kambario ar iš namų kuriam laikui, ji niekur nedingsta ir vėl sugrįš. Tačiau tam labai svarbus nuoseklumas ir pastovumas: kūdikis pradeda įsiminti ritualus, pradeda žinoti, kad, jei mama rengiasi, ji išeis, tačiau po kurio laiko grįš (jei tai vyksta visą laiką panašiai). Savaitei išvykęs artimas žmogus net ir mums, suaugusiems, sukelia daug ilgesio, pradedame liūdėti, nerimauti, jei buvome labai prie jo prisirišę. Prisiminkite, kaip pasiilgstate vyro, jei jis kur savaitei išvažiuoja be jūsų... Juo labiau maži vaikai dar neturi susiformavusios atminties, negali patys savęs nuraminti, kad mama tikrai grįš. Jų pasaulio suvokime atrodo, kad, jei mamos nėra šiandien, rytoj - jos tikriausiai nebebus niekada. Jie tą išgyvena taip, kaip mes išgyventume artimo žmogaus netektį (mirtį). Be abejo, po tokio patyrimo galima gyventi toliau, prisitaikyti, kaip dažniausiai ir būna, tačiau tai tikrai sunkus ir skausmingas išgyvenimas.
    Svarbu, kad antrąjį gyvenimo pusmetį kaip tik vyksta aiškaus prieraišumo fazė, tai yra, kūdikiai vieną, jiems svarbiausią, žmogų išskiria iš kitų. Galbūt esate pastebėję, kaip tokio amžiaus vaikai reaguoja, kai mama išeina? Dažniausiai jie verkia, kabinasi į mamą, nenori jos paleisti, labai audringai sutinka kitą atėjusį žmogų. Maždaug 1,5 metų amžiaus jie jau gali išsiskirti ramiau, o kitą žmogų priimti nebe taip pykdami ir (ar) bijodami.
    Taip, artimas vaikui žmogus, pavyzdžiui, močiutė ar auklė, gali pakeisti mamą kurį laiką. Tačiau kūdikiui vis tiek bus liūdna ir neramu, jis mamos ilgėsis. Prieš keliasdešimt metų buvo pastebėta, kad kūdikiai, likę ligoninėse ar globos namuose be mamų, blogiau miega, mažiau valgo, dažniau serga, yra liūdni. Šis reiškinys buvo pavadintas hospitalizmu, vėliau mokslininkai suprato, kad tai labiausiai susiję su svarbiausio žmogaus, prie kurio kūdikis prisirišęs, nebuvimu, ir įvardijo, kad tai yra vaikų amžiaus depresija. Net jei mama sergantį vaiką palieka kelioms dienoms (pavyzdžiui, jai neleidžiama kartu likti ligoninėje), jam gali atsirasti visi šie reiškiniai, nebūtinai tai globos namų vaikų problema.
    Koks galėtų būti sprendimas? Jei vaiką paliktumėte močiutei, kurią jis jau pažįsta, noriai su ja būna (galima prieš paliekant kurį laiką papratinti), greičiausiai jis pradėtų kurti prieraišumo ryšį su ja, ir ji taptų jam nauju svarbiausiu žmogumi tam laikui, kol jūsų nėra. Tačiau kaip mažyliui sunku išsiskirti su jumis, taip jam būtų sunku vėl išsiskirti su ja, kai jūs grįšite - tada būtų galima išsiskyrimą su močiute organizuoti vėlgi palaipsniui.

    5
  7. User has not uploaded an avatar
    2012.10.11 23:41 (prieš 5 m.)
    2012.10.11 23:41 (prieš 5 m.)

    Na, ir kalbant apie kūdikio amžių, jau minėjau, kad antrasis pusmetis yra labai jautrus laikotarpis, kalbant apie prieraišumą prie tam tikro žmogaus. Maždaug po pusmečio vaikas jau visiškai kitaip bendrauja, jo atmintis ir suvokimas tampa brandesni. Mamos rašo, kad didesni vaikai labiau verkia - taip, tačiau tai nereiškia, kad jie labiau išgyvena. Gali būti, kad mažiukai išgyvena ne ką silpniau, tiesiog jie dar nesugeba to parodyti taip išraiškingai, kaip didesni. Depresiškas, netektį išgyvenantis vaikas nebūtinai daug verkia ir yra triukšmingas, jis kaip tik gali būti tylus, ramus, "geras", labai klusnus vaikas, tačiau tuo pat metu liūdnas, neturintis gyvenimo džiaugsmo.
    Po tokių teorinių žinių pasidalinimo - konkretus jūsų situacijos aptarimas .
    1. Geriausias variantas - jeigu pasiimtumėte mažylį kartu su savimi. Be abejo, jums būtų sunku ir negalėtumėte pasimėgauti kelione, tačiau nereikėtų išgyventi išsiskyrimo nei jums, nei vaikui, jūs jaustumėtės ramesni, pagaliau gal pavyktų atrasti pakankamai smagumų bei malonumų ir keliaujant trise.
    2. Jei išeitų keliems mėnesiams nukelti kelionę - labai siūlyčiau tą padaryti. Pamatysite, kaip mažylis augdamas keisis, ir 15-18 mėnesių vaiką palikti - ne tas pats, kaip 7 ar 8 mėnesių. Nebijokite, kad didesnis vaikas labiau verks ir protestuos: leiskite jam išlieti savo jausmus, pabūkite su juo, paguoskite. Dažniausiai išlieti jausmai mūsų nesusargdina, skirtingai nuo tų, kurie kaupiami ir niekam nerodomi.
    3. Jei vis dėlto neturėsite kitų pasirinkimų - pradėkite prieš porą savaičių pratinti vaiką prie to žmogaus, su kuriuo paliksite. Tegul močiutė (vadinu sąlyginai, gal koks kitas žmogus galės prižiūrėti ) ateina į svečius ir pabūna su mažiuku, praleidžia kartu porą valandų. Gal išeitų kartą palikti nakčiai, pamatytumėte, kaip sekasi, kokių problemų iškyla, pagalvotumėte, kaip jas spręsti. Būtinai išvykdami atsisveikinkite su vaikučiu (nesvarbu, kad, atrodytų, jis nieko nesupranta), įvardinkite, kada grįšite. Galite palikti kokį nors "savo" daiktą, pavyzdžiui, nuotrauką, pagalvę ar dar ką nors, kas mažyliui jus primintų. Na, o grįžę būkite pasiruošę tam, kad vaikas gali jūsų "nepažinti", būti piktas, nenorėti su jumis bendrauti, labiau glaustis prie močiutės... Kaip ir minėjau, gali reikėti "atpratinimo", tai yra, dabar jau jūs iš pradžių pabūtumėte visi kartu, neskubant paimti vaiko iš močiutės, vėliau palaipsniui vis labiau perimtumėte vaiko priežiūrą į savo rankas.
    Sėkmės renkantis ir, jei turėtumėte dar kokių nors klausimų (gal ką nors neaiškiai ar neišsamiai aprašiau) - mielai prašom rašyti .

    4
  8. skorpioneee
    2012.10.12 12:30 (prieš 5 m.)
    2012.10.12 12:30 (prieš 5 m.)

    as taip pat norejau paklausti .. esu vienisa mama , gyvenu didziojoje britanijoje ... kadangi esu viena , kai mano mazyliuj bus 6 menesiai turesiu eiti dirbti ... dirbsiu 2-3 dienas i savaite .. po 8 valandas ... vaikeli planuoju palikti arba auklej ( prie kurios pries pradedama dirbti menesi koki pratinsiu vaikeli ) arba tevuj , su kuriuo mes esam issiskyre .. cia neiaisku nes nezinia kaip susiderins musu darbai , nes jis irgi dirba ...
    kaip istvers toks mazylis issiskyrima su mama ? ar jam tai bus labai skaudu ?
    apie save jau zinau , bent jau pirmi issiskyrimai bus siaubingi ,.. nes auginu maziuka viena , dar nuo gimimo nesam issiskyre visai dienai .. esam labai priprate prie vienas kito , mazylis manes kartais net neleidzia nusimaudyti .. turiu nestis kartu i dusa ir besimaudydama ji kalbinti kad jis mane girdetu .. bet esu ji palikus kelioms valandom tai savo mamai , tai tevo mamai (bet jis buvo tada labai mazytis 1-2 menesiu ) tada nereaguodavo niekaip .. o dabar jis jau didesnis .... i8r labai bijau issiskirti su juo ir eiti dirbti ...

  9. pumasha
    2012.10.13 13:03 (prieš 5 m.)
    2012.10.13 13:03 (prieš 5 m.)

    Mes kelionę nusprendėme atidėti iki tol, kol vaikui sukaks metai ir vienas mėnuo (keliausim balandžio pradžioj). Ir pati pastebėjau, tokio pobūdžio prieraišumo atsiradimą. Tikiuosi nesielgiu blogai, skatindama tėvelį kuo daugiau laiko praleisti su vaiku vienu du (pvz išsiunčiu abu į parduotuvę).

    1
  10. User has not uploaded an avatar
    2016.02.04 22:45 (prieš 1 m.)
    2016.02.04 22:45 (prieš 1 m.)

    Sveiki tikiuosi atsakyma gausiu :). Jei vaika palieki padabot keletai valandu seneliam ar tetai su dede,ar iseinant is namu geriau "pabegti",ar atsisveikinti? Musu mazuliui 10men,ejom i koncerta ir palikom seneliam,jie iprate,kad kitos anukes tevai "pabegdavo" kai nematydavo,tai ir mus ciut nevare is namu kol nemate,bet vyras atsisveikino,o as po keliu min irgi grizau ate ate padaryt,o senelis man liepe eit greiciau (suprantu jo nerima,bet...., cia beja,vyro tevai). Tai mano klsusymas toks : ar reikia su vaiku tokio amziaus atsisveikinet samoningai ar geriau "pabegt"? Tas "begimas" slaptas manes visai nezavi... o berniukas musu jau labai supranta viska..

Žinutės parašytos:
Naujas komentaras