Summer_p parašė:
Patarsiu iš savo patirties, galbūt kuri paklausys, ir pasirinks teisingai. Jeigu negalite apsispręsti, tiesiog, pagalvokite, ar yra nors mažytė mažulytė viltis, kad…
Užjaučiu ir suprantu jūsų jausmus.
Man buvo situacija tokia, kad neplanuotai pastojau 42 m., buvo šokas, palaikančių nebuvo daug. Visi įspėjo apie genetines ligas, sveikatos būklę ir t.t. Nusprendžiau gimdyt, nes kitaip ir neįsivaizdavau...Pagimdžiau beveik 43 m. Turim trečią dukrytę, kuri suteikia mums daug džiaugsmo ir vilties, nors po tiek metų nelengva augint. Juk turėjau atsisakyt karjeros planų, įdomių projektų, kelionių, laisvesnio gyvenimo, kai vaikai jau dideli...Viską atperka kūdikio šypsena... O antra jaunystė man bus ne vienai keliaujant po pasaulį, o kartu su ja keliaujant, vėl į darželį, mokyklą, būrelius, mažų vaikų gimtadienius