Laukiuosi 4. Nors anie dar maži : 7m, 4m, 2m. Per praėjusius metus patyriau dvi nelaimes. Jau po pirmosios supratau : nelaimė yra ne netikėtai pastoti, o netekti savo vaiko. Todėl dabar be proto vertinu šį nėštumą, nes savo pamokas jau išmokau. Deja, labai skaudžiai...
Kai pirmą kartą pastojau su ketviru (nors norėjom labai), žiūrėjau lengvabūdiškai, nesaugojau savęs, galvojau bus kaip turi būti (tikrai kažkiek pergyvenau kaip bus su tokia gausia šeima) Tai nutiko baisiausia. Dabar jokių baimių nei dėl finansų nei dėl ko. Labai laukiam vaikučio. Tai nepaprasta laimė.














