2015.01.09 10:22 (prieš 11 m.)
Vinsieriukas parašė:
Ne nu tai priverskime moteris, kurios paniškai bijo gimdymo, skausmo ir t.t.gimdyti pačias, po to gydykime pogimdyvines depresijas ir vadinkime išgamomis, kodėl jos…
Aš nesuprantu. Vieną komentarą perskaitėt gal tik? Gi rašiau, kad pas psichologą toms panikuojančioms reikia. O cezarį pagal užsakymą išvis uždraust. Palikt tik tokį, koks jis ir buvo sukurtas: ekstra atvejams, o ne panikuojančioms poniutėms. Kaži kas blogiau: lankytis pas specialistą nėštumo metu, kuris bandys nuramint, įkvėpt pasitikėjimo, padės susitvarkyt su baime, ar panikuot visą nėštumą ir jį baigt operacija? Vaikas čia figūruoja kur nors ar ne? Ar čia tik motina, motinai, motiną? Jis dalį irgi jaučia. Gimt nenatūraliai visais atvejais nėra gerai. Pasekmės žymiai baisesnės operacijos nei NG. Komplikacijų tikimybė keturguba. Pasidomėkit, kam išvis reikalingos tos žnyplės, kada jas naudoja. O gi tada, kai medikai kišasi į gimdymą nuo pat pradžių. Visi supanikavę, neduok dieve minute ilgiau kaklelis atsidarinės. Ir pirmyn panikos kelt. Gimdyvė išvis turi būt prieblandoj, tyloj, ramumoj, negalima jos nei judint, nei kalbint. Ir, žinoma, būtina galimybė gimdyt tokia poza, kokia liepia kūnas. Apsiverstumėt aukštielnika sužinojus, koks procentas netrukdomų gimdymų baigiasi laimingai. Be kirpimų, plyšimų, skatinimo, dirbtinio vandenų nuleidimo, kaklelio tikrinimo iki išprotėjimo, guldymo, tonų matavimo gulint ir t.t. Visa tai yra gimdymo eigos stabdžiai. Va kodėl tiek daug komplikacijų ir turim.