2011.02.14 20:02 (prieš 13 m.)
O mes su dukryte jau nuo trejų mėnesių atskiruose kambariuose miegam. Labai panašiai, kaip šiuo metodu viską ir pradėjom: vakariniai ritualai, ta pati migdymo valanda ir t.t. Šis metodas labai daug reikalauja tėvų pasiaukojimo. Kadangi negali nei į svečius išvykti ilgam(nebent ten būtų lovytė vaikui ir nakvotum), stengiesi viską atlikti taip pat kas vakarą. Aš prigesidavau šviesą, pagerdavom vakarinį pienųką, sušildydavau lovytę šilto vandens puslyte, lovytės galvugalį ir kojugalį apklodavau, kad vaiko neblaškytų vaizdai (kol miegojom vienam kambary, apklodavau ir kraštą, kuris buvo atsuktas į mus), su mažyte tik šnabždėdavomės. Mažai ji ir verkdavo po tokių ritualų. O jei verkdavo, pradžioj lakstydavau, bet veliau vis rečiau laksčiau ir supratau, jog taip net geriau - ji pati išmoko nusiraminti. Užtat vaikas įstojo į ritmą. Daug kas stebisi, jog vaiką dabar tiesiog paguldau lovytėj, paglostau ir išeinu iš kambario. Vėliau tik užsuku jos apklostyti. Vaikas be galo ramus ir savarankiškas. O pasakymas: kaip gali mama naudoti tokį metodą dėl savo "gerovės", galiu tik pasakyti, jog jei mamai nuo to geriau- tai puiku, rami ir pailsėjusi mama vaikui, kur kas geriau, nei išvargusi. Nenorėkit sutirštinti visko į juodą. metodas aiškiai pasako, jog nenaudoti šio metodo jautresniems vaikams. Tad visų pirma, reikia pažinoti savo vaiką. Nei viena protinga mama nenorės nuskriausti savo mažylio. Beje, kažkada skaičiau, jog truputį savanaudė mama, kur kas geriau nei besaligiškai atsidavusi savo vaikui - tokia ir daugiau auklėja, ir moko vaiką.