Taip jau susiklostė,kad pastojau..Buvo saugomasi...bet visvien taip jau atsitiko.Niekada nenorėjau vaikų,buvau nusprendusi gyvenimą nugyventi be jų.Sergu depresija,geriau vaistus,tačiau teko juos nutraukti..to pasekoje matyt mano būklė tapo tokia,kad atsidūriau krizių centre.As norėjau nutraukti nėštumą,bet vyras emociškai šantažuoja kad išsiskirs negalės susitaikyti.Emiau jausti jam neapykantą nes jis nesuvokia kokia mano busena...(o būna baisu kai nevaldau įniršio ir pykčio ir islieju ji mėtydami daiktus ir
pan.verkdama ir rekdama,nerandu niekur vietos),o jam svarbu tik vaikas,vaikas...dabar ir tiek laiko kad visvien tektų patirtį narkoze jei darytų tą baisuji žingsnį..nežinau kaip viską ištverti,kaip gyventi,ką daryti...
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







