Vėlyvas nėštumo nutraukimas dėl indikacijų

Komentuoti
  1. 2017.04.21 11:37 (prieš 2 mėn.)
    Neegzistuojantis vartotojas
    2017.04.21 11:37 (prieš 2 mėn.)

    Sveikos. Laimingai gyvenom laukimu, glostėm augantį pilvelį, kai vos prieš dieną sužinojom, kad vaikelis turi rimtų įgimtų raidos ydų... su gyvybe suderinama, bet niekada negyvens pilnaverčio gyvenimo... turės labai daug bėdų, po gimimo laukia operacijos, nuolatinė įvairių specialistų priežiūra, greta ta to lydinčios su patalogija susijusios kitos bėdos...
    Kadangi forumas apima labai daug moterų su skirtingomis patirtimis, labai noriu pabendraut su jumis, kurios susidūrėt su tokia nelaime... nėštumas planuotas, labai lauktas. Jei nenorit viešai rašyt, labai lauksiu privačių žinučių. Širdis plyšta iš skausmo dėl to ieškau tai išgyvenusių...
    Medikai pagal esamą situaciją neguodžia, nes situacija išties rimta, aišku, visi sako,kad palaikys bet kokį mano sprendimą tokiu atveju...
    man labai baisu... abortas visą gyvenimą man buvo priešprieša visoms vertybėms, o štai šią akimirką stoviu ant tos ribos, kai labai rimtai apie tai tenka mąstyt...
    Būkit geros, kas su tuo susidūrėt, parašykit... kurios nebuvot tokioj situacijoj, manau, geriau apeikit, nes visą laiką aš ir buvau visai kitos nuomonės kol neatsidūriau tokioj situacijoj...

  2. Uoga
    2017.04.21 13:30 (prieš 2 mėn.)
    2017.04.21 13:30 (prieš 2 mėn.)

    Tikrai labai sunki tema ir čia rašau tik todėl, kad jei tokioje situacijoje atsidurčiau, baisiausia būtų likti vienai su savo mintimis ir nesulaukti jokio atsako... Aš pati neturėjau tokios patirties, bet net jei ir būčiau turėjusi, turbūt tai nesuteiktų teisės imtis teisuolio vaidmens ir sakyti, kas teisinga, o kas ne. Kartais tiesiog nėra gero ir teisingo sprendimo, o kuri blogybė iš tų dviejų yra blogesnė, tik pati sau galite atsakyti. Gal abu keliai vienodai blogi, tik kiekvienas savaip

    Tiesa, nenurodėte, kokios tos patologijos, ir ar jos suderinamos su gyvybe (=gyvenimu) ar su gyvybe (=vegetavimu). Jei vaikas tiesiog kitoks ir jo bėdos išsprendžiamos viena kita operacija, tikiu, kad tikrai susidorosite ir būsite laiminga šeima. Bet jei aš būčiau toks vaikas, kuris būtų pasmerktas nuolatiniams skausmams, būtų pririštas prie lovos ir visiškai priklausomas nuo kitų priežiūros, man tikra MAMA būtų tokia, kuri mane nuo tokio "gyvenimo" išvaduotų.

    13
  3. User has not uploaded an avatar
    2017.04.21 14:15 (prieš 2 mėn.)
    2017.04.21 14:15 (prieš 2 mėn.)

    Uoga parašė:
    Tikrai labai sunki tema ir čia rašau tik todėl, kad jei tokioje situacijoje atsidurčiau, baisiausia būtų likti vienai su savo mintimis ir nesulaukti jokio atsako...…

    Pritariu. Priklauso nuo to, ant kiek viskas rimta, ir koks gyvenimas laukia to žmogelio.

  4. 2017.04.21 14:53 (prieš 2 mėn.)
    Neegzistuojantis vartotojas
    2017.04.21 14:53 (prieš 2 mėn.)

    Kadangi tema atvira, nenoriu išsiplėst į diagnozių pavadinimus,juo labiau, kad viskas labai 'šviežia' ir be galo skaudu...
    Mūsų atveju su gyvybe suderinama, dėl to labai skaudu priimt sprendimą. Ačiū nuoširdžiai, kad atsiliepėt, nes nepaprastai reikia išsikalbėt...
    O situacija tokia, kad įvairių šaltinių duomenimis tik 33% galės vaikščiot po kelių metų, o mūsų atveju išvis yra didelė tikimybė, kad papuolame į likusius procentus, nes vaikelis nei karto ultragarso tyrimo metu nesujudino nei trupučio nei vienos kojytės... visam gyvenimui bus tuštinimosi or šlapinimosi problemos, su lytine sistema problemos, lydės infekcijos šlapimo takų, reiks kateterizuotis šlapimą... jau dabar yra stebima nežymi hidrocefalija, o po gimimo ji pasireiškia dauguma atvejų... nors ir vaikas protiškai daugiausia tikėtina, kad bus sveikas, jo raida neatitiks bendraamžių...
    Išlieka nemaža rizika, kad gali ištikt koma, lydėt epilepsijos priepuoliai... nesišku vystantis ar nebus pažeista širdis, stuburo deformacijos...
    Žinai, kad čia visas tavo didžiausias turtas,kurį dar negimusį taip myli ir staiga gauni tai... ir etika kertasi pati su savim... ar gali spręst kam lemta gyvent, kai esi tik žmogus, bet kartu kiek teisinga žinant pasmerkt mažą stebuklą tokioms kančioms nuo pat gimimo... kai žinai, kad niekada negalėsi suteikt pilnaverčio gyvenimo, nes nėra jokių operacijų galinčių padėt su tuštinimusi ir šlapinimusi... iš proto gali išeit, kai gyvenimas priverčia spęst tokį dalyką...

  5. Fabi
    2017.04.21 14:58 (prieš 2 mėn.)
    2017.04.21 14:58 (prieš 2 mėn.)

    Kaip baisiai viskas skamba. Laikykitės, jūs vis tiek jau esate mama ir tikrai priimsite patį geriausią sprendimą. Paskaičius, ką rašote, atrodo, kad tą sprendimą jau turite, tik dar pačiai baisu jį garsiai ištarti.

    Jei ne paslaptis, kiek laiko nėštumui?

  6. 2017.04.21 15:09 (prieš 2 mėn.)
    2017.04.21 15:09 (prieš 2 mėn.)

    As tikrai tokio gyvenimo nelinkeciau niekam, tuo labiau savo vaikeliui. Uzsigrausciau pati, nes tai reikstu, kad zmogus kencia todel, kad as nesugebejau priimti sunkaus sprendimo.

    Manau geriau si karta pasidaryri valyma ir tiketis geriausio kito nestumo metu, bei darytis kuo anksciau echoskopija. Linkiu jums stiprybes.

    10
  7. User has not uploaded an avatar
    2017.04.21 15:47 (prieš 2 mėn.)
    2017.04.21 15:47 (prieš 2 mėn.)

    Uzjauciu,tikrai rimti itarimai😔O kiek laiko nestumui?

  8. 2017.04.21 16:11 (prieš 2 mėn.)
    Neegzistuojantis vartotojas
    2017.04.21 16:11 (prieš 2 mėn.)

    Didelis jau nėštumas... 18sav... ir tyrimus atlikau visus,lankiausi reguliariai, tikrinausi, dar 13sav. nieko nebuvo blogo...

  9. Uoga
    2017.04.21 16:29 (prieš 2 mėn.)
    2017.04.21 16:29 (prieš 2 mėn.)

    Kartais didžiausia auka yra paleisti tuos, kuriuos myli, o ne išlaikyti juos bet kokia kaina (taip pat ir vardan savo sąžinės ramybės). Kas slaugė sunkius ligonius, tas supras Ir tikrai sunku yra ne fiziškai - viskas yra padaroma, kad ir kokia sunki slauga beatrodytų. Sunkiausia yra matyti kaip mylimas žmogus kankinasi, girdėti, kaip jis sako, kad nori išeiti, suprasti, kad tarp eilučių jis prašo kažkaip padėti tą padaryti, bet to nesako tiesiai šviesiai, nes nenori tau užtraukti teisinių pasekmių ir daryti dar didesnio moralinio spaudimo.

    Aišku, kai tai tau pasako, daug lengviau susitaikyti su netektimi, tiesą sakant, net apima savotiška laimė ir ramybė žmogui išėjus, nes yra gera žinoti, kad jis nebesikankina. Jums šiuo atveju sunkiau, nes tenka vadovautis tikimybių teorija, savo nuojauta ir vidiniu įsitikinimu, bet manau, kad jūs esate pakankamai sąmoningas ir doras žmogus, kad apsispręstumėte teisingiausiu įmanomu būdu. Abu keliai yra savaip sunkūs, bet abu turi ir šviesią pusę - ties ja ir sutelkite dėmesį, kad ir kokį kelią bepasirinktumėte.

    8
  10. lapsa
    2017.04.21 16:46 (prieš 2 mėn.)

    14 m. 3 mėn.

    2017.04.21 16:46 (prieš 2 mėn.)

    As ryzausi priverstiniam gimdymui 18 sav,,nesuderinamas su gyvybe apsigimimas,visgi buvo kas teise,jog taip padarem,bet net negalejau pagalvot,kad nesioju gyvybe,kurios neteksim tik pagimdzius,o gal po metu,dvieju.siaubinga patirtis.
    Po
    metu sulaukem sveiko berniuko,tik jo dega emociskai atsistojau ant koju,bet....neisdildoma ir skaudu,kad taip atsitiko

    1
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras