Laba,
trumpai aprašysiu situaciją ir klausimą, gal kas paprotins mane, o gal aš blogai mastau, kadangi esu vyras nelinkęs kalbėtis tokiomis temomis, bet anonimiškai paklausti galima gi
Turiu širdies draugę su kuria jau 10 metų kartu gyvenam, mano manymu sutariam gerai, turim abipusį pasitikėjimą ir pan. aišku kur namai ten ir kaminas su dūmais būta laikinų susipykimų per tą laikotarpį.
Bet iškilo klausimas aš noriu šeimos noriu tuoktis su ja, galvoti apie vaiką norisi jau... O jai priešingai piršausi pries kelis metus atmetė pasiūlymą nuo to laiko kirba mintis kuri graužia mane iš vidaus, why kaip sakoma... Bandžiau daug kartų kalbėtis kas netinka ir panašiai, bet vos tik užvedu temą žmogus impulsyviai-emociškai užpyksta, ir atstumia ko pasekoje priveda pokalbis prie tylos arba ignoravimo iš jos pusės.
Nepaisant to yra dar keletas minusų mano meilė nenori dirbti žmogus per tuos 10 metų yra išdirbęs duok dieve 3 mėnėsius, gerai kad mano specialybė nėra tradicinė ir jau geras dešimtmetis dirbu pagal veiklos pažymą darbo grafikas laisvas, galiu dirbti iš namų ir panašiai taip ir dariau tik pries metus išsikėliau į ofisą nes namų aplinka tapo jau nebedarbinga, ne toks našus buvau. Kadangi reikia ne vien save išlaikyti bet ir savo mylimąja moterį, kas manyčiau yra normalu kaip vyrui, pradžia verslo buvo sunki patyrėm abu ir kartėlio o dabar kas metai situacija tik gerėja ir labai eksponentiškai... Ir ji bandė išmokti mano amato ir tai gan sėkmingai gavosi bet turiu amžinai prašyti kad pajudintų bent pirštą per metus tarkim man padeda 30 dienų prie darbo mano čia jau max...
Manosios meilės dienos irgi labai užimtos jau gal 3-4 metai nuo pabudimo kas būna ~10h iki kol eina miegoti ~23-02h serialų filmų žiūrėjimas kaip aš pasakyčiau "telemunda presenta" ir tai vyksta lovoje ta prasme žmogus pasiima laptopą ant kelių ir dinksta ko ne visai dienai, valgyti irgi nenori gaminti, kai reikia važiuoti apsipirkti į parduotuves reikia prašyti, nes atkertama būna "kodėl visada aš ir pan" Sėkmingai susigyvenau su šiais minusais tik nuo piršlybų panirau į narkotikus mano kaltybė yra žolytė(manoji žino apie tai, nebuvo slepiamas dalykas), tai leido man sėkmingai ignoruoti šiuos klausimus ir būti darbingu neapsikraunant problemomis, nes žiūrėjau kaip greičiau gauti pinigų namo/nuto pirkimui uždirbti, nes paskolos nedomina ir nesinori kilpos mautis ant kaklo +30 metų.
Ir jau ilgas laikas nebevartoju vadinamosios žolytės mečiau rukyti cigaretes, žolę, su alkoholiu problemų neturėjau pora šampano taurių per metus teišgeriu
šie klausimai mane tiesiog graužia kalbėtis su savaja negaliu, nes būnu dažniausiu atveju apkaltintas, arba pokalbis išsirutulioja į ignoravimą manęs...
Tai ar reikia rinktis kelią toliau be jos? arba kaip prieiti prie tokio emocionalaus žmogaus kad jis pasikeistų?
P.S. norėjau mesti santykius jau senokai tačiau kadangi turiu panašių metų draugą sako neįmanoma rasti +27 metų merginos kuri būtų be vaikų, nes moterys su vaiku nėra prioritetas man, nes santykiai manau nebūtų tokie kai visada vaidentūsi 3 figūra santykiuose...
Laukiu komentarų paprotinimo ar įžvalgų, iš anksto dėkui.








