Sveiki. Nežinau su kuo pakalbėt, o ir laikyt nu nebegaliu savy, tad rašau cia ir prašau jūsų patarimo. Man 30,mamai 60. Mūsų santykiai visada buvo draugiški ir geri. Tiksliau pasakius, nuomonės daug kur skiriasi, bet nu nesipykti dėl kiekvieno dalyko juk. Tad kad ir kaip dažnai kas nepatikdavo, tiesiog nutyledavau. Ir štai, prieš 2,5 metu išvykau į Vokietiją, prieš pusantrų metų metu su draugu(dabartiniu vyrų), pasiūlėm jai čia atsikraustyti. Sakiau kad lai gerai pagalvoja, tai labai didelis žingsnis. Ji iškart tuo užsidege, pardavė butą išėjo iš darbo ir persikraustė čia. Pusantro mėn gyveno su mumis. Tai ko taip vėlai miegot einam, kodėl vėlai keliamės, vėlai apsipirkti važiuojam. Pradėjau su saviškiu pyktis. Gavosi, kad jis pradėjo jos nemėgti ir ji jo nekęsti. Aišku, mano kaltė kad susipykus su juo, eidavau jai išsikalbėti. Taigi, išsikraustė į butą už 5min nuo musu, maniškis viską padėjo ir sudėjo, perkrauste. Dirbo ji pas mus darbe kur ir mes po mėnesio susirgo ir ją atleido, gulėjo ligoninėj. Pusmetį beveik buvo bedarbė, kalbos mokinti nenorėjo, nors matėme kasdien bet jei kažką pasakai, kas jai nepatinka, iškart prasidėdavo, kad išvažiuos į Lietuvą,kad ji čia nereikalinga. Nors mes kasdien matydavomes. Vyras mano retai šalia buvo, o ir ji kvietė mane be jo ateiti arba jei pasakydavau kad su juo susipykus, tai iškart sakydavo kad kraustytis pas mane, čia gyvenk. O mūsų nuomonių nesutapima vadino mano pasikeitimų į blogą puse. Liepa vistiek atgal į Lt išsikraustė, buvau 6 mėn nėščia, daug nervų istampe...nes ji man visa gyvenimą atidavė o aš va tokia nedėkinga.. Lt 3 mėn padirbo, pradėjo man sakyt kad kaip toliau, jo nori butą sau nusipirkti(jos vardu paimta paskola mano butui, kuri nuomoju ir tie pinigai būsto kreditui apmokėti yra), galiu tik po metų bandyt butą parduot arba imti čia paskola, kad Lt atiduoti, bet jai reikia čia ir dabar. Taip neišėjo, tai užsimanė būnant pensijoj mano bute gyventi, bet kad aš paskola mokėčiau, atsisakiau, nes man per dideli pinigai ji mėn 240e..sakiau,kad padėsiu jai kas mėnesį 100-150e,bet tada jau nebereikia nes va aplink užtektinai gerų žmonių, padės jai. Mažylį mano myli, bet užknisa kad vos ne kaskart kalbant, tai taip nenesk, ilgai nelaikyk, į lovą pas save neguldyk, to ano nedaryk, vokiškai su juo nekalbėk. Vėl nutyli ir nieko nesakau. Vasarą norim su šeima į Lt,cia vėl, tai gal aš geriau lai su maziuku atvažiuosiu mėnesiui, pasakiau, kad neturiu ten ką veikti tiek ilgai. Tai šiandien vėl, kad va tu atskris su vaiku, o taviskis jūsų pasiimti atvažiuos, tai pasakiau, kad nu ne ir iškart, kaip visada jei ne pagal ją, pokalbis baigtas.
Nežinau ką daryti, galvoju gal nusileisti ir su vaiku važiuoti, o iš kitos pusės nenoriu, nes žinau kad pyksimes vėl ir ištisai klausyti kad viską ne taip darau. Ir visa tai varo mane į neviltį.. Rekti norisi. Nepykit už ilgą tekstą stengiausi kiek įmanoma glausciau...
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







