Labas vakaras. Nežinau, kaip pavadinti šią temą, apskritai nesu ta, kuri ieško patarimų forumuose.. Bet kaip jaučiu taip ir rašau. Situacija tokia, kad auginam vieną vaiką šeimoje, įtampa buvo paskutiniais mėnesiais santykiuose ir apskritai daug svarstimų ar tęsti santykius, tačiau sužinojau, kad laukiuosi. Nors ir antrą kartą, bet tikrai neplanuotai, todėl buvo didelis šokas. Bandžiau, bandau su šia mintim susigyventi ir vis negaliu. Santykiai man jau tampa kaip košmaru, nes aš tiesiog visada esu viena. Turiu ir darbą, ir veiklos, vaiką, +laukiuosi, bet niekaip nesusitvarkau su šia situacija. Mintys gimdyti ar ne. Kaip ir suvokiu, kad jei būčiau nusprendus kitaip čia nesedėčiau. Dėl kreipimosi į specialistus, ką pirmiausia ir padariau, tai apsilankiau, bet vis tiek sprendimus turi priimti gyvenime pats. Tai bijau gimdyti, kad bus labai sunku, bijau gyventi su žmogum su kuriuo nesijaučiu laiminga, bijau ir negyventi. Bijau likti vieniša su dviem mažais vaikais, bijau visko. Čia rašau ir ieškau galbūt palaikymo galbūt supratimo, o galbūt ir padrąsinimo... Gyvenam mes jau dešimtmetį.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







