Pirmagimio planavimas - kaip jam pasiryžote?

«1 2 3 4

Snieguolee

6 m.

2019.05.10 15:18 (prieš 6 m.)

Kiss kinder parašė:
Hmm mūsų atvėju esam susituokę, vaikelio gal ir norėtusi, bet kyla dar milijonas klausimų, ar finansiškai pajėgsim, o gal dar dėl savęs pagyventi 😁 galvoju čia viso…

Pascal

❤ 6 m. 1 mėn.

2019.05.10 17:56 (prieš 6 m.)

Man tai metai jau tokie, ir pagaliau sutikau zmogu, su kuriuo noreciau susiet savo gyvenima ir atitinkamai vaikus gimdyt. Toks cia ir planavimas...

2019.05.10 23:15 (prieš 6 m.)

Ilgai draugavom, susituokem. Versla isukom. Pakeliavom. Pagyvenom del saves.Tuomet naturaliai priejom prie sio zingsnio.

Kai jau siuos savo visus planus ispildem tai pastangu pasiryzti nereikejo, nes jautemes jau pasiruose ir siam zingsniui.

Manau jeigu reikia pastangu pasiryzti tai vaikiuko dar nenorit. Per prievarta nereiketu to ir daryti.
Amla

2020.12.19 00:11 (prieš 5 m.)

Buvo tik didziulis noras ir nieko daugiau. As vyrui buvau pasakiusi, kad bus vaikas tik po santuokos. Ilgai draugavom, 4 ar 5 metus iki kol pasipiršo. Tada po nepilnu metu susituokem ir po 2 menesiu pastojau. Seniai jau abu norejom, o santuoka buvo paskutinis taskas ant i.
2021.01.31 16:41 (prieš 4 m.)

Aš vis karts nuo karto paskaitinėju šį forumą ir galvoju gal pavyks susirasti likimo draugių ir paplepėti, kurios nedrąsiai galvoja apie pirmąjį žirniuką... bet dar ne visai dabar

Trumpai pristatysiu. Man jau greitai bus 30. Apie vaikus niekada nesvajojau ir jeigu reikėdavo nueiti į svečius sveikinti draugių mažųjų, galvodavau, kad kaip gerai, kad čia ne aš Esu didelė introvertė, greitai pavargstu nuo žmonių ir t.t., tai ir vaikelio planavimas buvo nustumtas į paskutinę vietą... jeigu išvis tokia vieta buvo. Labiau gal mintys, kai išgirsti ką nors kartais sakant - tai jau laikas vaikų turėti, bet ir tos mintys greit pasimiršdavo.
Tada susipažinau su savo draugu, jokių minčių apie vaikus neturėjom, tik esam kalbėję, kad kažkada gal. Išvažiavom į užsienį laimės ieškoti, truputį ten pabuvom, susitaupėm pinigų namams. Namai jau beveik baigti ir... atėjo noras turėti vaikų Kuo negaliu patikėt, esu didžiuliam šoke. Žiauriai bijau, man jau vien tas didžiulio pilvo turėjimas atrodo - kaip taip galima?!
Dabar galvoju, kad gal truputį dar pagyvensim naujuose namuose ir tada pradėsim kažką rimčiau galvoti
Meshka

2021.01.31 17:13 (prieš 4 m.)

muminukas parašė:
Aš vis karts nuo karto paskaitinėju šį forumą ir galvoju gal pavyks susirasti likimo draugių ir paplepėti, kurios nedrąsiai galvoja apie pirmąjį žirniuką... bet dar…

Man panasiai buvo - visa gyvenima vaiku nenorejau, siaubingai bijojau pastoti. Kai sutikau savo dabartini vyra, kartu apsigyvenom, susituokem, ir pagalvojau kad gal reikia bandyti susilaukti vaiko, nors noro nebuvo daug. Tuo metu buvo apie 31-32m. Ir ka - pradejom bandyti, nesigavo. Po keliu metu kreipemes i gydytojus. Atsakymas - pas vyra beveik nera spermiuku ir vienintelis kelias - ivf. Dar gal metus laukem, kol ryzomes ivf. Galvojau pabandysim karta, jei nesigaus - daugiau nebandysiu, gyvensim be vaiku. Ivf nesigavo. Ir tada man lyg kas per galva butu trenkes ir sirdi ispleses - apeme toks didziulis skausmas ir troskimas tureti vaiku, kad sunku zodziais apsakyti, verkiau nesustodama. Aplink vien mazus vaikus temaciau, visos aplink nescios atrode, tik as ne...darem dar kelis ivf, nesekmingai, tirpo pinigai, laikas, viltis...galu gale netiketai gavosi pastoti, kai jau nebebuvo like vilties...manau mums nevaisingumas buvi siustas tam, kad uzsinoreciau vaiko 😊 Nes gimus vaikui tikrai nera lengva, laiko sau mazai, daug triuksmo, ir man kaip intravertei tai irgi nelengva. Bet laime taip pat yra didele ir nepamatuojama turint vaika 💓
Jeigu dar jauciat, kad ne laikas, neskubekit, nereikia daryti per prievarta. Kita vertus, pagalvokit ir ta varianta, kad gali ne is karto ir pavykti, tai jei visgi ateityje norit vaiko - geriau nelaukti iki 35+ 😊

3

Natt

4 m. 7 mėn.

2021.01.31 17:17 (prieš 4 m.)

Oi, su tuo pasiryžimu tai sudėtinga. Prabuvom 3 m. susituokę, vis pakalbėdavom, kad gal jau laikas. Bet imt ir pasiryžt vis nepavykdavo 😁 Pirmiausia reikia atsisakyti alkoholio ir rūkymo. Vajetus, nu bet tai kaip taip imsi ir atsisakysi 😁 Aišku, dar ir namas kiauras, nesuremontuotas, o aš ir vėl studijuot sumaniau... Na ką, trumpam pavyko suimt save į nagą ir užkibo. Jau atrodė, kad ai, gal vis tik dar truputį palaukim... Bet jau vėlu, paaiškėjo, kad laukiam šeimos pagausėjimo 🙃 Žodžiu, kaip gerai, kad pakako kad ir taip trumpai trukusios drąsos 😁

2021.01.31 17:41 (prieš 4 m.)

Meshka parašė:
Man panasiai buvo - visa gyvenima vaiku nenorejau, siaubingai bijojau pastoti. Kai sutikau savo dabartini vyra, kartu apsigyvenom, susituokem, ir pagalvojau kad gal…

Aha, mes kalbėjom apie tai... apie įvairius scenarijus, kėlėm klausimus. Bet dar nedrąsiai. Mano draugas išvis labai praktiškas - kada bus, tada ir galvosim, neverta iš anksto nervuotis. O man reikia dabar ir čia viską žinot, būt pasiruošusiai
Taip pat džiaugiuosi kad jums viskas gerai susiklostė

vili

Simona 3 m. 7 mėn.

Sofija 6 m. 6 mėn.

Emilis 14 m. 7 mėn.

2021.01.31 18:02 (prieš 4 m.)

Cha...panašiai su pirmu vaiku buvo. Padraugavom, susituokėm or toliau sėkmingai gyvenom o visi laukė kada gi bus tų vaikų pas mus 😂 po 1.5metų kažkaip sugalvojom kad pabandom. Na pabandėm kelis mėn, nesigavo ir numojom ranka. Įstojom mokytis, dar vasarą pakelevom truputį, pradėjau dirbti naujam darbe. Praėjo pirma sesija ir tik tada prosiminiau kad beveik mėnesį vėluoja mm 😂🙈 ir džiaugiausi ir verkiau tuo pačiu metu. Bet esu laiminga kad taip gavosi, nes antro vaiko laukėm apie 4metus.
Tai gal siūlyčiau labai ilgai nelaukti 🙂

Obuolyne

5 m. 2 mėn.

9 m. 3 mėn.

2021.01.31 19:22 (prieš 4 m.)

Man tai lyg koks plaktukas trenkė į galvą 29metų. Noriu vaiko ir taškas. Zyziau vyrui, bet buvo ne ta situacija čia ir dabar turėt, nusprendėm palaukt, bet jau taaaaip norėjau. Tai paskui pradėjau kalbint vyrą, kad pradedam bandyt, nes aplink daug draugų negalinčių greit pastot. Nu tai pabandėm ir iš pirmo karto užkibo. Antras vaikas iš antro bandymo užkibo.