2023.12.24 13:38 (prieš 2 m.)
Sveikos, likimo draugės. Kadangi suprantu koks svarbus yra palaikymas susirgus šia bjauria liga, tad papasakosiu savo istoriją, kuri galbūt kažką paguos, padės, pamokys. Viskas prasidėjo liepos mėn. pabaigoj. Prasidėjo labai ūmiai. Vieną dieną papusryčiavus pradėjo pykinti. Labai nesureikšminau. Po kelių val. praėjo, vėl pavalgiau. Visą vakarą daugiau mažiau jaučiausi pakenčiamai, tačiau netrukus pradėjo gelt skrandį taip, kad net išsitiesti negalėjau. Ir nuo sekančios dienos prasidėjo linksmybės. Ps., iki ligos paūmėjimo simptomais beveik nesiskundžiau. Kartais pamausdavo skrandį, labai iš reto sukildavo rūgštys. Bet visą gyvenimą buvau skrandininkė, tad man tai atrodydavo įprasta. Jau kai paaiškėjo, kad many knibžda kolonijos helicobacterio, tada supratau, kad simptomų buvo daugiau. Pilvo pūtinamas, nereguliariai iššokantys dermatitai ant veido. Iki apsilankymo pas šeimos gydytoją jaučiausi tragiškai (ligai prasidėjus buvau išvykusi atostogų į kalnus, tai galit tik įsivaizduot kaip atrodė mano atostogos). Pykino nuolat. Negalėjau nieko valgyt. Buvo beprotiškai silpna. Kartais atrodydavo, kad apalpsiu. Beeet skrandžio neskaudėjo. Todėl pradžioj galvojau, kad ne jis čia kaltas. Pagaliau grįžus į LT nuėjau pas šeimos gydytoją privačiai. Padarėm tyrimus. Analizai ir kraujas parodė, kad bakterijos nors su vežimu vežk. Echo ir gastroskopijos darytis nesiuntė (KLAIDA NUO PAT PRADŽIU PADARYTA). Išrašė Amoxicilino, Lakoklar 2 sav. kursą, Esomeprazol porai mėn. ir probiotikų. Pradėjau vartot. Savijauta dar labiau pablogėjo. Prigalvojau visokių baisių ligų. Į darbą eit negalėjau, sėdėjau biuleteny su ašarų pakalnėm kiekvieną dieną. Numačiau 10 kg. (sveriau 70 kg. gydymo pradžioj). Maisto, kurį ir pavykdavo suvalgyt, organizmas nepasisavindavo, nes dėl esomepo viską nesuvirškintą palikdavau tūlike. Po antibų dar 2 sav. jaučiausi blogai, bet reikalai po truputį ėmė tvarkytis. Atsirado apetitas. Pradėjo mažiau pykint, bet simptomai vistiek kankino. Apsilankiau pas gastroenterologę Agnę Šiatkienę Vilniuj (labai rekomenduoju). Kadangi dar nusiiminėjau esomepą, gastroskopiją paskyrė po gero mėn. Padarė echo. Kažkokių pakitimų nerado, bet pastebėjo, kad tulžis tiršta. Liepė gert 3L vandens per dieną. Toliau papildai, lynų sėmenys, griežta dieta. Kai atėjo laikas gastroskipijai- susirgau. Atsikėlė vėl mėnesiui. Iki tol skrandis gyvavo visaip. Vieną dieną gerai, kitas tris blogai. Pasidariau pagaliau gastroskopiją su sedacija (esu totali bailė). Išvada- bakterija neišinaikino. Baisus gastritas. Nedidelė hiatinė išvarža. Leido pradėt gydymą 4 vaistais nuo sausio ir nesigadinti švenčių. Žadėjo, kad šis neturėtų būti toks sunkus. Palinkėkite man sėkmės🙏
Taigi, mano patarimai Jums, mielosios:
1. Vos atsiradus simptomams eikit pas gydytoją. Prašykite echo ir gastroskopijos. Šeimos gydytojai skiria gydymą pagal vadovėlį neatsižvelgdami į individualią kiekvieno situaciją ir net nepaskiria kitų tyrimų apart kraujo. Tad idealiausia, kad pakliūtumėt iškart pas gastroenterologą.
2. Labai prisižiūrėkite mitybą. Aš geriau daug žolių arbatų. Tikiu, kad man jos padėjo.
3. Nedelskite. Aš delsiau dėl savo baimių ir dabar turiu ką turiu.
4. Neįsileiskite blogų minčių, nes psichologinė būklė, mano nuomone, lemia 50% sėkingo pasveikimo.
Ps ačiū visoms šio forumo moterims. Perskaičiau jį visą skersai išilgai. Tikrai morališkai labai padėjo
Sėkmės!