Sveiki, mielieji ir mielosios,
Na, iškilo man toks įdomus klausimas, kodėl pas mumis naudotų daiktų ir dėvėtų drabužių parduotuvėse pardavėjos būna nuolatos pavargusios, nemalonios ir piktos. O jau, neduokdie, paklaustum, ar turėtų jos kartais tam tikro dydžio ar tekstūros drabužėlių ar batukų... Jau geriau neklaustumei... Ką radai, tą radai. Arba perki, arba ne (kaip tarybiniais laikais). Nieko tau nepatars, neparekomenduos, nekuom pagelbėti negalės... Viena pardavėja senai moteriškutei taip ir pasakė: "Kas sukabinta, tą ir turim, ko reikia, to ir ieškokit. Ar mes jums paimsim, ir parodysim, ar jūs pati pimsit nuo pakabo ir pati pažiūrėsit, ar ne tas pats?"...
Sakau, gal joms priedo prie gaunamo atlyginimo už pardavimus neprideda, ar kokiu nors kitu papildomu darbu apkrauna, ir jos, nabagės, pervargsta, ar "valdžios" įsakyta kiek įmanoma mažiau bendrauti su pirkėjais, o jeigu tenka bendrauti, tai: 1. Bendraujant vengti akių kontakto. 2. Atsakyti kuo griežčiau, trumpiau ir aiškiau. 3. Atsakyti taip, kad pirkėjas antrą kartą nieko klausti nenorėtų.
Kažkaip mažesnių miestų turgelių dėvėtų drabužių ir avalynės pardavėjai sugeba gana noriai ir džiugiai atsakyti į užduotus klausimus, pabendrauti bei surasti ir priderinti reikiamą drabužį ar avalynę... Ir grąžinimui priima, jeigu kartai ką nors perki ne sau, o kitam žmogui, ir pasirodo, apsirinki, dydis ne tas...







