2013.09.24 14:46 (prieš 12 m.)
Aš taip pat esu studentė. Tikėjausi, kad žindysiu, labai to norėjau, ruošiausi, vaikščiojau į paskaitėles, nusipirkau maitinimo liemenėles, įklotukus. Žodžiu laukiau to, pasiemiau akademines atostogas. Gimė mano auksas ir pasirodo, jog neturiu pienelio. Viską, kas įmanoma dariau, kad jo atsirastų, ir su gydytojais konsultavausi ir bobučių išmislų klausiau ir vaiką vos badu nenumarinau, nes bandžiau pati žindyti, bet faktas liko faktu - pieno neturiu. O ant mišinukų tai dieve apsaugok, kiek pinigėlių išmetėm... Tai pasakiau, vien todėl, kad manęs eretike neišvadintumėt ir nesudegintumėt ant laužo, nes čia jau panašu į kultą. Nežinau, kiek iš jūsų baigė vidurines, pagrindines mokyklas, bet mokantis lietuvių kalbos, būna toks dalykas kaip teksto suvokimas. Vis galvojau, kad bereikalo - kam man jo gyvenime reikės? Bet žiūriu pravertė. Autorė iškart parašo "neteiskit, kad pati nenoriu maitint". Ir kiek čia 5 puslapius perskaičiau motinų, kurios sakykit ką norit, teisia, aiškina, net maitinančių foto meta ( nesupykit, maitinimas be galo gražus ir natūralus dalykas, bet aš visgi manyčiau, kad asmeninis, intymus, nejaukiai jaučiuosi žiūrėdama į nes savo reikalą). Moteris jau turi vaiką, jau apsisprendusi ir realiai čia prašo tik pagalbos įtikinant vyrą, o ne paskaitų koks blogis yra nemaitinti ir kokia pati egoistė ir šiaip blogas žmogus.
Autorei, nežinau tikrai, papasakok ką čia sakei savo vyrui, pasakyk kad tau taip geriau, niekur nesidės, kas suprasti.