TV
GyvenantiPuikiai parašė:
O ir mano vyras sako, kad daug labiau vyrams norisi išlaikyt ir saugot moterį, kuri leis save prarasti, o ne ta, kuri šliaužos po kojomis. Nes gali daryt, ką nori, …
Tikrai pritariu iš savo patirties, buvo žmogus, kuris dabar suprantu, tikėjo, kad aš niekur nedingsiu, vis nuo paauglystės lakstysiu paskui,skyremes, taikemes, tam tarpe ir mano nenusisekusi santuoka, bet atsimerkiau ir išėjau į nežinią(tik gaila metų praleistų su rožiniais akiniais) , dabar turiu žmogų šalia, kuris gerbia, myli, rūpinasi, aišku aš taip pat ir jaučiuosi lygiavertė partnerė, kartu auginam mūsų santykius, nepamirstam apkabinti, pabučiuoti, o kaip gera iš vyro sulaukti žodžiu :ir ką aš be tavęs daryčiau. Todėl nors ir yra pakraupusiu nuo mano gyvenimo kardinalių pokyčių, bet tikrai niekam ne siūlyčiau zemintis ir lyst į gerą vietą be muilo, santykius kuria du žmonės,o vienas gali daryt ką nori, bet jei antras nenorės tai nieko gero nebus. O duoti reikia tiek kad abiem būtų priimtina ir gera, o ne daugiau nei kita, nes visada gali atsirasti kuri duos ne daugiau, bet geriau, kuri bus gražesnė, lieknesnė, geresnė, labiau pasitikinti ir pan. Gerbkime save, tada ir mus gerbs. Apie atleidimą, tai ir esu susidūrusi, bet aš to padaryti negaliu, vis sukasi galvoj ir pasitikėti man neišeina,aišku tai svarstytina tik dėl vieno paslydimo, ne ilgalaikių pasimatymų
