2020.11.20 11:58 (prieš 5 m.)
pries du metus issiskyriau su vyru del keliu priezasciu, is kuriu pagrindine - susidurus su alko, nebelikdavo nieko svento, kazkokios galingos jegos viliodavo i miesta...
net grizus is sveciu, kur budavo atsigeriam alko, sukurdavo istorija ir islekdavo i miesta dar, arba po darbo su kolegom ale vakarienes ir alaus, o grizdavo 8 ryto. isejus kartu i miesta ar svecius, dingdavo, mane palikdavo viena, ir daznai su visais namu raktais iseidavo.
nesulaukus vestuviu metiniu, viskas pradejo ristis dar labiau zemyn, man nezinant isejo is darbo, susimete su kolege ir toliau draugai-miestas-paryciai.
pries klausiant, kodel tuokemes - na vat todel, kai ne tokie jo poelgiai, jis tobulas (namuose tvarka, dirba uzdirba, laisvalaikis kartu ir meile). ir naiviai galvojau, kad del manes ir musu jis nustos tai daryti.
bet nebukim naivios, stebuklu nebuna. jeigu leliukas namie jo nesutramdo, nezinau kas.
o as sprendima priemiau taip - paklausiau, ar savo dukrai ar draugei to linkeciau, arba jei manes klaustu dukra ar drauge, ka daryt tokioj situacijoj. na sveiku protu - issilaisvinti reikia ir gyvenima gyventi.
nesu buvus laimingesne, nei nuo tos dienos, kai jis isskrauste
ir sutikau zmogu, kuris irode, kad ne visi vyrai kiaules.
stiprybes apsisprendime. linkiu save myleti labiau, nei vyra siuo atveju ir priimti teisinga sprendima.