Manau, reikia mamoms pačioms truputį ramiau žiūrėti į raidos vėlavimus. Ta prasme, ne tik ramintis kitų istorijomis, bet ir pasverti kitą pusę - gal tikrai vėluoja kažkiek raida. Na, diagnozuos, na, paskirs vizitų pas logopedą, pas psichologą, gal net vertinimo į vaiko raidos centrą. Ir ką? Ir nieko. Ar čia baisu kas? Ar čia įrašys kur į gėdos lentą, įtrauks į įskaitą ir uždraus kažką? Ar baisu, kad gydytojas įtaria kalbos vėlavimą ir gausit pagalbos, nors to vėlavimo gal nėra? Taigi nepakenks. Labiau pakenktų, jei būtų bėdos, bet jų nematytų. Ar gydytojas tyčia ieško, ką čia prigauti, ką čia prirašyti? Geriau tegu suklysta sveikam vaikui, negu turinčiam bėdų. Net ir jūsų 100 proc. sveikam vaikui nepakenks, jei pas logopedą nueis pažaisti.
Pačios tarsi guodžiamės, kad gi ne visi vaikai vienodi, nereikia pagal vieną matuoti. Bet kai gydytojas nori pasakyti - kad jo, žinokit, tikrai nevienodas jūsų vaikas su visais, tada jau tas nevienodumas sukelia baisiausiausius pergyvenimus.
Mano pačios sūnui vėluoja kalbos raida, tą mes matėm nuo metukų. Po 3 ir daugiau žodžių sakinius pradėjo dėlioti tik virš 3 metų būdamas. Iki 3 metų specialistų nelankėm, tik stebėjom. Nuo 3,5 m. nuėjom į VRC, pradėjom pas logopedę vaikščioti, greit eisim į VRC dienos stacionarą. Ir dėl autizmo bruožų vizitų metu klausinėjo, bet pas mus jų nėra, išskyrus kalbą. Darys ir DISC testą. Ir jeigu ras kažkokių kitų nukrypimų, kažko ne pagal standartą - nematau tame tragedijos, dirbsim su vaiku atitinkamoj srity ir tiek.
PS. tik noriu pridėti, kad mano komentaras labiau apie lengvus raidos vėlavimus. Nemanau, kad taip pat ramiai vertinčiau, jei būtų kompleksas rimtų, akivaizdžiai matomų sutrikimų, emocinių problemų. Bet turbūt tokių vaikučių mamos jau neturi prabangos pergyventi, kad gydytojas kažką galbūt neteisingai nori prirašyti...