2014.12.01 21:53 (prieš 11 m.)
iš anekdotinio archyvo, kur kai kuriems ne taip pasiseka su vaikų miegojimu: santarai, leliams 3 mėn, neurologai (lankėmės, nes taip reikia, dvynukės tipo): "iki 6 mėnesiu dar pakentėkit, paskui jau miegos." Santarai, 6 mėn. leliams, džiaugsminga neurologė: "nuu, jau miegat?". Atsakymas: "nu neaa", Neurologė: "Nu nieko, iki metukų turėtų išaugti". Metukų laiko vėl pas neurologus, nu profilaktiškai: "Tai jau turbūt miegat ir viskas ok?", mano veidas "nu neaa vis dar", neurologė: "nuuu, būna būna, bet dar pusmetukas ir viskas ok, o šiaip iki 3 metų jau kažkaip išauga". Tai va, taip ir laukdavom to termino, kada čia turi pradėti miegoti, o paskui gaudavom sekantį terminą jokie sirupėliai nemačyjo, bet kai turi ko laukt, tai sulauki, ne kur dingsi O kai pirmą kartą visą naktį išmiegojau be žadinimo, ryte negalėjau patikėti kiek valandų rodo laikrodis, kad jau rytas tiesa, tai įvyko dukroms suėjus 3,5 metų. Bet jau nelinkėčiau niekam šito.
cia radau toki
tai nei juoktis, nei verkti