2024.11.03 11:27 (prieš 1 mėn.)
Sveikos, jungiuosi prie nerimaujanciu gretu... Nors ir uzjauciu del tokiu jausmu ir pergyvenimo, bet gera zinoti, kad esu ne viena, nes man jau buvo pradeje atrodyti, kad kitos sprendzia tokius normalius klausimus kaip koki vokeli ar lekstute pirkt, o as viena tik analizuoju ar mano vaikui viskas gerai. Jeigu pradeda ka nors daryti jauciuosi rami ir laiminga, bet kartais pradeda tokius dalykus kurie man atrodo nelabai tipiniai (pavyzdziui, dabar sukioja rankas ir pirstus kaip "saule vire meneselis kepe" rodytu kaip ta saule vire). Tiek kineze tiek seimos gydytoja sake, kad tevai daznai sito issigasta ir atlekia del autizmo, nes Google tai vienas is autizmo zenklu. Bet tai yra ir normalus etapas tipines raidos vaikams... ir butent po tokiu pasakymu, maniskis tas saulytes pradejo daryt. Naktim sunku miegoti, nes prisigalvoju. Dabar esu uzsiciklinus ant to autizmo, tai man jau vaidenasi kad ir akiu kontaktas siandien mazesnis, nu nors realiai taip nera, bet pradedi matyt ko labiausiai bijai. Tada prisimenu kad buvom pas dvi neurologes (kad as nurimciau) ir abi sake, kad akiu kontaktas geras. Del motorines raidos, maniskis vartosi nuo nugaros ant pilvo labai daug, bet nuo pilvo ant nugaros buvo apsivertes kelis kartus tik. Taip pat dar nebando sliauzti, lyg po truputi nori sesti. Lyg ir ne velu dar, bet vistiek nesigauna nelyginti kai matau, kad kiti vaikuciai net mazesni jau siuos dalykus daro. O keisciausia, kad vyras mano dziaugiasi, jam atrodo kad ir sliauzti bando ir kalba su juo, as viska negatyviai matau ir jis nesupranta kodel reiktu pergyvent. Pas kineze viena einam patyrusia tai ji sako "klausykit vyro, mamos visada perdeda". Isvada tokia, kad vietoj tampymo vaiko pas ivairius specialistus, kad nurimciau, pati uzsiregistravau terapijai, nes sis nerimas atima motinystes dziaugsma.