Sveikos mamos!
Tema kuriu veikiausiai noredama issibambeti, idomi ir jusu nuomone, gal visgi per jautriai i viska reaguoju ☺️
Po nestumo susidoroti su fizinio kruvio pasikeitimu nebuvo taip sunku, kaip susitaikyti su emocijom. Nebuciau pagalvojusi, kad is salies susilauksiu tokio spaudimo, tarytum tarp mamu egzistuotu samoninga ar nesamoninga konkurencija.
Pavyzdziui, vos isejus i kiema su vaiku, prisijungs kaimyne, kurios pirmas klausimas: "kaip vaikas miega?". Nuraminus, kad problemu neturim, visada...visada sulaukiu vieno is dvieju atsakymu: 1) dziaukites, nes sunkiausia dar pries akis (musu maziukei 3men); 2) dziaukites, nes tiesiog papuole toks vaikas.
Man niekad nebuvo suprantamas noras gasdinti nelabai pazistamus zmones, bandymas paaiskinti, kad vien sekme cia niekuom deta, nes yra idedama ir darbo - nuleidziama juokais. Bet cia tik vargiai pazistami zmones, ir ju komentarai galvos man neskaudina.
Liudniausia, kad panasu elgesi demonstruoja ir mano draugai, auginantys vos vyresnius vaikus. Taip norisi iseiti is namu, ka nors aplankyti, o namu griztu su istampyta saviverte ir lyg po paskaitu, kuriose dalyvaut nenorejau.
Visad lydi komentarai "oooj, kiek sunkumu dar laukia, patikekit mumis", jei prasitariu, kad musu vaikas ko nemegsta, gaunu n patarimu, ka daryti, kad megtu, jei drauge maitina savo vaika, visad seka paaiskinimai, ka ir kodel ji daro, kad is jos mokyciausi. Jei nusiunciu koki kazkieno juokinga video, kuriame vaikas nurimsta suvalges sokolada, gaunu komentara, kad "o juk tu zinai, kad vaikam dar taip anksti jo negalima, taip?".
Rodos, nesu socialiniu igudziu stokojanti mama, bet susidaro ispudis, kad jei mano vaikas jaunesnis nei kazkurios kitos - as nieko neismanau ir man visada reikia "sales pagalbos" 😂😂
Suprantu, kad drauges taip elgiasi gero noredamos, bet tai taip kerta per mano pacios saviverte.
Ar jum tenka susidurti su patarejom? Kaip reaguojat? Ar nereaguojat?
Gal reiketu kaip tik pasidziaugti patarimais?
Aciuu ❤️







