Esu 2 metuku vaiko mama. Turiu vyra, dirbu. Kaip ir gyvenu normalu gyvenima. Turiu geriausia drauge nuo vaikystes. Visa gyvenima visur budavom kartu. Taciau pries kelis metus viskas apsiverte,kai tapau nescia,gime vaikas. Ta drauge nei seimos nei vaiku neturi. Pykstames labai daznai nes ji labai daug reikalauja is manes demesio, daznai nori susitikti, man daznai reiskia priekaistus, kad mazai matomes,bendraujam. Nors bent karta i savaite susitinkam ir kasdiena tel.bendraujam. ir pasirodo dar ir to neuztenka. Ji labai stipraus charakterio, as svelnesnio, tdl daznai pykstames ir visada as lieku kalta, nes ji atstumta ir pan. Turbut daug kas sakysit,tegu eina ji velniop,reikia nutraukti draugyste,bet neimanoma,nes mus sieja daug kas bendro nuo vaikystes jau 25 metai ir nori nenori matytis tenka su ja... Kalbetis su ja irgi sunku,nes isizeidzia. Jauciuosi psichologiskai begalo blogai
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikių pasaulis
- Neišnešioti kūdikiai
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko globa
- Vaiko ugdymas
- Vaikų skiepai
- Vaikų vardai
- Vaiko higiena
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida







