2018.07.08 20:40 (prieš 7 m.)
Ir aš ieškau pagalbos, informacijos ir gerų emocijų, kurios sunkiai kaupiasi.
Laukiame savo kiškėno po 6 metų nesulaukimo (pirmasis nėštumas, išsvajotas, sakiau patikėsiu šiuo stebuklu tik tada kai bus kleckas ant mano krūtinės), pastojau natūraliai, nepasakomai stebuklingai. Bet džiaugtis neteko ilgai. IKi 6 sav. jaučiausi puikiai, nes juokiausi jei visada taip, jokio pykinimo galvos skausmo...bet netikėtai pasirodė teplojimas apie pietus, išsigandau žvėriškai (pilvo apačią po biški kelios dienos prieš tai pradėjo skaudėt, gal daugiau iš nugaros pusės). Iš kart po piet nuvažiavau į priimamąjį. Jokių tyrimų nedarė tik apžiūrėjo, echoskopu.Širdutė jau matėsi dunksėjo, tuo metu jokio tepliojimo ir nesijautė. Buvau aprėkta kodėl gaišinų jų laiką. Naktį miegojau blogai vis labiau skaudėjo, prasidėjo kraujingos išskiros, kartais su krešuliais, vis labiau skaudėti pilvą.. Ryte neiškentusi extra vizitu iš pat rytuo nuėjau aps ginekologę, po 2 val laukimo liepė ateiti pas savo ginekologę ir gulėti iki vizito lovoje.
Tą ir padariau, bet skausmai didėjo ir iškyros gausėjo. Apžiūrėjo, tiksliau pakalbėjo, nenorėjo daryti echoskopijos, bet priverčiau, vis dar šidutė rodė, kad gyvybė yra. A dar prie 2 savaites tik sužinojusi, kad laukiuosi nuėjau pas mokamą ginekologę savo klinikoje. Ji patvirtino nėštumą. Man kniedėjo ką daryti su vaistais kuriuos gėriau dėl prolaktino (dostinex), liepė gert toliau, nors mane stebino nes visur parašyta buvo, kad reikėjo greit nutraukt.. Bet tikėjau ja (o tai buvo pati didžiausia klaida). Kai pradėjau kraujuot, mano ginekologė pasakė, kad gal ta ginekologė, beja iš tos pačios klinikos suklydo, nes dėl šių vaistų gali pasakyti tik endokrinologas. Aš pakvaišusi išėjau supratusi, kad šie daktarai daro nežinodami kokio stebuklo mes laukiame. A dar pasiūlė po savaitgalio ateiti pasidaryti tyrimus ar skirti tuos vaistus kad neįvyktų persileidimas. Grįžusi namo skubiai susiradau daktaro kur skyre ta Dostinex tel ir skubiai susisiekiau. Jis pasakė tiek: skubiai nutraukti dostinex, ir po savaitgalio atvažiuoti pas kolegę apžiūrai, nes situacija labai bloga. Naktis buvo katarstrofiška: skausmai kokių gyvenime neturėjau, tvardžiausiai, kad negerčiau nuskausminamųjų, galvojau kaip nepakenkti mažyliui, vos išgyvenau tą naktį. Kita diena buvo tokia pat sunki. po 2 parų kol lauliau nesulaukiančio pirmadienio skausmai sumažėjo, kraujavimas gal biški irgi apmažėjo..Visą laiką guliu lovoje, lauku rytojaus ir bijau, nes stebuklo pabaiga mane pribaigs...Po tiek metų laukimo ir tokių paskutinių parų daktarų požiūrios nepasitikiu niekuot tik vyru, kuris kaip ir aš svajoja daug metų tapti kiškėno tėčiu...
Moralas: nepasitikėkite vienu daktaru, ypatingai kai nėštumas labai ilgai lauktas...
