2019.06.19 20:11 (prieš 6 m.)
Lijana R. parašė:
Gelbėkit..patarkit...su vyru išsiskyriau oficialiai jau pusė metų daugiau, turim dukrytę.Teismas paskyrė lankymą dukrytės kiekvieną savaitę trečiadieniais ir kas a…
Aš patarsiu Jums kalbėtis su ja. Žinau, kad ji mažytė dar, jai sunku susivokti pasaulyje, gyvenime. Viskas jai griuvo jame, skilo. Mačiau yra knyga apie tai. Neskaičiau, nes per vėlai radau. Gal patarimų rasite. Kalbėkit, kad visi yra geri, kad kai taip sako močiutė, kad močiutė taip kalba iš gailesčio, kad taip nutiko. Jokiais būdais neatsiliepkit apie juos blogai ir negalvokit blogai, nes vaikai jaučia viską. Tikrai praeis tas laikas, pamatysit. Pas vaikus visokių krizių būna, o ypač iširus šeimai. Naujas draugas pas jus, tai jai dar sunkiau tas. Nors vaikai maži, įdėmiai neklausys, bet jie girdi. O kad vaiko klausia visko, čia nėra blogai. Mes irgi klausiam, kur buvo, ką veikė, kaip mamos vyras elgiasi. Kadangi dažnai svetimi žmonės, antros pusės nemyli vaikų ne savo, tai visokių baimių yra. Neimkit to į širdį, čia natūralu. Jūs irgi paklauskit, parodykit, kad rūpinatės. Kad nebūtų tik iš jų pusės klausinėjimas. Supraskit, kad ir jiems skaudu skyrybos, netekimas žmogaus, gal jie taip skausmą išreiškia nemokšiškai. Mano vyro mamai skaudu buvo irgi, lepteldavo visko, bet aš vis kalbėdavau, kad negalima taip kalbėti. Ypač prie vaiko. Bet čia dėl nuoskaudų. Jeigu jūs jaučiat egresiją, tai slopinkit ją. Nes visiems dabar sunku. Bet ištversite. Oi kiek krizių turėjom visokiausių, o va dabar du kažkur metai jau viskas tobula. Viskas susidėliojo. Ir ji su vyro tėvais gerai sutaria, ir mes. Gimtadienius vaiko kartu šventėm, tai vaikas iškart pasidarė ramesnis.