Dalinuosi savo istorija. Gavosi kaip gavosi, nors būčiau norėjus gal ir kitaip.. galbūt reiktų susirasti gydytoją labiau natūralistą ir susitart.. na, yra kaip yra.. sąrėmiai prasidėjo pamažu nuo 15h, dar pas ginę nuėjau, sužinojau, kad prieš galą svoris nukrenta, tai reiškia, organizmas gimdymui pasiruošia, pasakė kitą dieną jau į stacionarą važiuot, jei veikla neįsibėgės ir ten spręs ar dar leistų nešiot.. 18h gleivių kamštis pradėjo eit.. pagalvojau, turbūt jau jau.. ir vis mintimis kviečiau ateiti, kad jau laikas.. tik bijojau, kad ne lapkričio 30d tai būtų.. xD apie 23h nuvažiavę gavom barti, kad delsiam, kad tendensija greitosiose gimdyti.. o jis ne taip jau ir bilda, ir su diržais prisisegt yr kur atsisėst.. tai patikrino atsidarymą, gimdos veiklą, toniukus.. sąrėmiai reguliarūs, paguldė.. paklausiau kiek laiko gimdo, sako iki ryto, ar pietų.. aš taip sustresavau net mintyse, kad nenoriu tiek būt ir kankintis! Dar kitos palatos kaimynė nusiteikusi irgi buvo ryto sau sulaukt.. pasibaisėjau! Sakau, noriu per porą valandų ir liepiau vyrui mane palaikyt šiuo klausimu ir tikėt.. na, kaži ar jis lb tikėjo, bet pasakė, kaip norėjau.. labai mane palaikė.. paskui sąrėmiai nebepakeliami ėmė darytis, tai atradau būdą kaip juos šiaip ne taip ištverti : bekratant galvą, pečius, taip atpalaiduojant sąrėmių spazmą.. jau net ėmiau jaust, kaip lenda, išsigandau, kad galiu plyšti.. o čia po kelių tokių sąrėmių sunkių atėjo gydytoja ir akušerė. Net negalėjo manęs patikrint, sąrėmiai tokie stiprūs ir dažni buvo.. tai jos netikrino, greit susiruošė... visgi liepė ant nugaros gult, sakė, kad apsidirbsiu ir kaip jai dirbt, kadangi sąrėmiai buvo dažni ir labai skausmingi, negalėjau beveik galvot, nusileidau, kad tik greičiau baigtųsi.. iš maždaug trečio sąrėmio supratau, kaip reikia stumt, kaip man jos sako... ir pagimdžiau.. kirpo, nes būčiau plyšus. Visgi suleido iškart po to oksitocino, kad placenta greičiau išeitų ir mažiau kraujuočiau.. tas kateteris storas, tai daug nemaloniau, nei ima iš venos kraują.. o ant pilvo padėjo tik trumpam, paskui nunešė ant šilumos, tipo nėr ko vaiko šaldyt (nors palatos kaimynei davė ilgai laikyt), o man teko tik paskui ilgesingai žiūrėt į tolumoj padėtą ryšulėlį.. :/ bet gerai, kad išvis uždėjo, toks ryšys kažkoks iškart atsirado.. gaila, kad neilgam paliko.. paskui aptvarkė ją ir mane. Ir abi išvežė į palatą.. Galėjom vėl būt kartu.. :3 tokia laiminga pabaiga ir nauja pradžia..
dabar kaip pasakose, vyksta ilgai ir laimingai.. tikiuosi.. ^_^