Gimdymo istorijos (be komentarų!)

«1 10 25 2628 30 38 Kitas »

2015.10.07 18:46 (prieš 10 m.)

Pasipasakosiu ir as.Musu terminas buvo rugsejo 14,kadangi gine sake ,kad neperniosiociau mazylio,tai su vyru 17 nuvaziavom i ligonine,po abziuros pasake ,kad 4atsidarymas ir pasiule nuleisti vandenis ir gimdyti,taigi 11:40 buvom gimdykloj,pora val.vaiksciojau ramiai ,su vyru bendravom ramiai,tada atejo nuleido vandenis.Na po vandenu nuleidimo prasidejo ir veikla po biski judeti,siaip galvojau,kad antra vaikeli lengviau pagimdysiu,bet deja,buvo tikrai sunkiau,laimiai vyras buvo iki galo kartu ir taip po visu valandu laukimo 20.01 gime musu Oskariukas 4.220 ir 54 cm,tevelis net virkstele nukirpo ir mate kaip isejo musu sunelis,dar mums buvo virkstele aplink kakliuka apsivijusi,bet laimiai,viskas baigesi laimingai

21

Rūtelėlė

Samanta 10 m. 7 mėn.

Kamilis 13 m. 6 mėn.

2015.10.08 02:27 (prieš 10 m.)

Dukrytės istorija. Veiksmas UK.

Terminas - 2015 birželio 15 d. Viskas puiku, atėjo ir praėjo..
16 dieną vizitas pas midwife, papasakoju, kad lyg mažiau juda.. siunčia pasitikrinti į ligoninę.. matuojam tonus - norma. 17 dieną vėl judesių mažai (man per mažai) - vakare vykstam tikrintis vėl.. Mažoji pašėlsta, viskas ok, bet patikrina dėl visa ko echoskopu - nėr prie ko prikibt, bet aliekam membranų atidalijimą. Vidurnaktį jaučiu, kad jis (sweep'as) buvo sėkmingas - maudžia, bet miegu. 5 ryto keliuosi, nes gulėt nebesinori. Vaikštau, kraunu likusias smulkmenas į tašę ir negaliu patikėt, kad ,,JAU"! Širdis dreba, bet esu rami - žinau ko tikėtis, ko noriu ir kaip planuoju.. Pabunda vyras, pranešu ,,naujienas", o tas džiaugiasi, kad veiksmas vyksta ryte, nes galėjo išsimiegot po naktinės pamainos (ko nepavyko padaryt su pirmu lelium). Papusryčiaujam. Sąrėmiai intensyvėja, ilgėja, bet nepakankamai reguliarūs.. Vaikštau, vaikštau, vaikštau (į wc taip pat).. jau 8 ryto, 9, 10, 11.. Viskas taip pat - stipru, bet nereguliaru.. Pradedu galvot, kad gal visgi ne šiandien ta diena, kad gal teks laukti, kaip ir sūnaus - 44 valandas.. Vyras guli, pavargau, prigulu ir aš.. Pavyksta nusnaust net valandėlę, o tada šoku iš lovos jau be abejonių - šiandien, šlapia! Jaučiu, kad jau baisiai saldu, o ir reguliaru - 3/4 min.. 13:30 val.skambinu į birth centre.. Pasakom vaikui, kad važiuojam sesės parsivežt ir 14 val. jau labinamės su akušere priėmusia sūnų Turim 3/4 cm ir bėgančius vandenukus.. Gulėt nenoriu ir negaliu - vaikštau, siūbuoju, šokinėju ant kamuolio.. Gaunam kavos, sausainių, klausom muzikos, naudoju gas&air.. Ooooj ,,saldu" - leidžiam vandenį į baseinuką.. Nerealiai gera.. Karts nuo karto paklausom širdelės - vaikas patenkintas.. 18 val. nutariam pasitikrinti atsidarymą.. Išlipu ir guluosi ant lovos - kokia kančia kęsti sąrėmius gulint!!! Prašau paskubėt.. Turim 6 cm ir staiga ,,sprogusius" likusius vandenis mažylė įsistato iškart tinkamai ir turim jau 8 cm! Skubu grįžt į vandenį, jei noriu spėt ten ir pagimdyt.. Viskas vyksta greitai, o kaip skauda! Vyras vis primena - kvėpuok, taip ir darau, nors momentais atrodo, kad nebegaliu.. :oops: Randu sau patogią pozą (asymmetrical kneeling) ir 18:51 gimė mūsų undinėlė! Tobula, išsvajota dukrytė! :wub: Ne už ilgo persikeliam į lovą.. Laukiam placentos užgimimo ir kol savaime natūraliai nupulsuos virkštelė.. Glaudžiu mažylę pirmiesiems maisto lašams.. :wub: Gaunu porą mažiukų sukabinimų ir esam paliekami džiaugtis tryse..
Gimdyčiau dar kartą dėl tų absoliučiai nerealių pirmųjų sekundžių, kai priglaudi tą mažą žmogutį prie krūtinės.. ir dėl vyro akių žiūrintį į savo 4080 g ir 52 cm stebuklą.. :wub:
Tobulas gimdymas!
(Pirmasis beveik analogiškas, tik baisiai ilgas - 44 valandos.. antrasis 5 val. nuo reguliarių sąrėmių)

simuzele

2015.12.23 14:25 (prieš 10 m.)

Artejo musu vestuves, pasiruosimo darbai ivairiausi... Viena vakara vyras sako gal nesisaugokim, jau vestuves arteja gal planuokim vaikeli. As sakau oj ne, o jei pastosiu, pykins per vestuves ar taip kas negerai bus geriau veliau. Vyras sutiko. Atejo rugpjutis ir musu vestuviu diena. Atsventeme
musu vestuves, buvome labai laimingi. Na po vestuviu jau as sakau gal jau pabandom? Tuomet jau vyras sako gal dar padirbkim metus, pasiprasem kad darba surastu svedijoj gal isvaziuosim. Na taip pagalvojau gal tu ir teisus. Bet viena vakara vyras mane nustebino ir visgi sako ai bandom Na aisku nieko nesitikejau is to ciklo, huk meginimai tik keli ir tai pabaigoj ciklo. Na laukiu savo mm... Hmmm... Dar nera. Ai juk ne pirmas kartas kai veluoja, tuoj ateis... Praejo pora sav na ir nieko. Na turiu testuka pameginsiu... Pameginau ir matau ll, bet neryskus antras l. Na galvoju jau jei buciai pastojus butu ryskesnis, lauksiu savaidgalio ir jei ka kartosiu... Atejo sestadienis, vyrui sakau vaziuojam pirksiu testuka. Nukeliavom i miesta nusipirkau du testus. Sakau bandysiu rytoj su rytiniu. Isausta tytas pasidarau abu testukus ir matau abiejuose ll bet vel blankius... Abu su vyru lyg ir suprantam kad teigiamas, bet bijome dziaugtis... Uzsiregistruoju pas gydytoja. Vizitas sekanciai savaitei. Na laukiam... Atejo lemtingas momentas ka pasakys gydytoja. Patikrina ir sako matau plakancia sirdute, pastojimas vietoj, 6 savaites. Ta akimirka buvau pati laimingiausia Pasakiau vyrui dziugia naujiena, abu skrajojom padebesiais Mes turesim vaikeli. Nestumas ejo sklandziai, po truputi pranesdinejom artimiesiams nors iki 12 sav tylejom ir niekam
nesakem Visi dziaugesi sveikino ir sake kad bus berniukas. O mums buvo visiakai nesvarbu lytis svarbu kad musu aukseliui butu viskas gerai. 20 sav nuejus darytis ekoskopa pasake, kad turesim SUNELI Aisku tylim
ir sveliam nuo visu lai bus staigmena nors visi nujaute Kadangi esu is stambesniu pilvo nesimate visiskai, darbe kad iseinu i dekreta pasakiau likus menesiui iki dekreto Ot buvo visi nustebe, kad moteru kolektyvas ir niekas nepastebejo Pradejau lankyti paskaiteles, buvo 34 sav jas belabkant pradejo kilti spaudimas, nors iki tol buvo geras nusiunte i klinikas. Papuoliau pas prasta gydytoja kuri nelabai kanir pasake ir isleido namo. Na paskui viskas vel stojo i savo vezias, spaudimas geras, tyrimai geri, galim laukti toliau Gimdymo terminas 2015 05 16. Dvi sav iki gimdymo vel pradejo kilti spaudimas, gudytoja liepiamgultis i ligonine. As sakau negulsiu, mane jos slegia bus tik blogiau. Na siaip ne taip sutiko kad nesigulciau turejau sekti spaudima namie, gerti vaistus ir jei ka i ligonine. Laikiausi visu nurodimu. Paskutinis apsilankymas pas mano gydytoja buvo geguzes 13d, ji israse siuntima i dienos stacionara, kad kasdien mane priziuretu. Vaiksciojau kasdien saziningai. Atejo ir termino diena... Jokio veiksmo... O jau taip noriu pamatyti savo aukseli... Isauso pirmadienio rytas buvo geguzes 18, vel saziningai zinksniuoju i stacionara. Na sako patikrinam ar yra atsisarymas, patikrina sako 2 cm. Na keliauju namo rytoj vel ateisiu pagalvoju... Isauso antradienio rytas, as vel i gn. Sako na tikrinam
gal jau daugiau, vel 2... Man gyd sako jei norit gimdom rytoj, as sakau labai noriu gimdom. Na ka sutarem, kad vakare atvaziuoju i gn o ryte 7 mane iskelia i gimdykla. Grystu namo susirenku daigtus ir keliaujam su vyru i gn, pabuvo vyras dar su manim, issiunciau ilsetis pries rytoju. Nakti negaliu uzmigti, negaliu patiketi, kad jau rytoj supuosiu savo suneli Prisiverciu pailseti. Isauso geguzes 20 rytas. Ziuriu jau 7 na galvoju jau tuoj ateis, jau ir 8 ir 9 o niekas neateina. Hmmm.... Pasirodo akusere, sako siandien labai daug gimdanciu gimdyklos pilnos teks palaukt... Na laukiam, i galvoj sukas visokios mintys kaip viskas bus koks musu sunelis Na pagaliau mane iskelia i gimdykla 13 val prakerpa vandenis. Leidzia skatinamuosius, pradedu jaus saremius... Na neptragai galvoju. Imam epidura, pataria daktarai del spudimo. Skausmo joko, kalbam su vyru sau issisiepe ir laukiam savo sunelio. Vis ateina patikrina veriasi kaklelis gerai laukiam. Keiciasi
pamaina ateina gydytojas vyras... Mano akys ka vyras?!!! As juk visiem sakiau kad pas vyra negimdysiu nebent tamsoj Na ka yra kaip yra 17,30 pilnas atsidarymas... Patikrina vaiko galvute neisistato, bando istatyt visokiais budais, liepiamir sedet ir gulet ir vartytis ir nieko... Nuo 19 val nebeduoda nuskausminamu.., Oiiii kaip skauda... Kenciu.... Jau nebegaliu, jau rekiu kad skauda (dabar suprantu kad veltui, nuo to
maziau neskaudejo ) Ateina akisere as jai sakau mirsiu! Sako nemirsit. Mirsiu!!! rekiu as jai (galvoju aiskina cia man kazkokia juk as geriau zinau ) Pamokina tinkamai kvepuot. Hmmm
gal ir nemirsiu Na ka kankino mane taip iki 21 val mazdaug kol galiausiai pasake kad nesigauna istatyti galvutes reikia cp. Na ka padarysi reikia tai reikia. Taip po cp gime musu dudziausias turtas TITAS 2015 05 20 21:40, 4040gr 52 cm. Esame su vyru labai laimingi, kad jis atejo i musu gyvenima, nepaliauju jam kartoti kaip as ji myliu ir vyrui dekoti uz didziuli palaikyma gimdymo metu.

Labai jau issipletojau as cia, aciu kas nepavargo skaityti

66

Loreta lore1

Patroklius Jakob 5 m. 7 mėn.

Marija 9 m. 5 mėn.

Adrija 12 m. 2 mėn.

Elada 18 m. 1 mėn.

Mangirdas 23 m. 6 mėn.

Greta 25 m. 2 mėn.

2015.12.24 01:29 (prieš 10 m.)

Pirmas:
Gimdymo terminas buvo nustatytas 2000 lapkričio 6 dieną. Tad jau nuo tos dienos visi daiktai buvo suruošti į gimdymo skyrių. Deja, ne viskas taip greitai, kaip norėtųsi, teko palaukti dar dvi savaites. Gimdžiau Šakių ligoninėj. 3 val nakties užėjo pirmieji sąrėmiai,iš džiaugsmo net pašokau iš lovos - ''pagaliau'' džiaugiausi. Vos vos išlaukusi iki 8 ryto išskubėjau į ligoninę (be reikalo, vėliau supratau, nes namie ir sienos padeda). Apgyvendino mane priešgimdyvinėj palatoj ir paliko ten vieną.. Sako, nevalgyk, kad ne vemtum, kai gimdysi. Rėkiau įsikibusi į šaltos metalinės lovos kraštą ir kartojau '' mama, už ką man šitaip, mama, padėk man'' Apie 19 val vakaro atvyko vyras po darbo, uošviai ir 2000.11.20 20:00 pagaliau ant rankų laikiau mažylę.. Iš nuostabos, kaip užsikirtusi radija vis kartojau - ''kokia mažytė, kokia mažytė'' nors dukra buvo visai normali - 3400 g ir 55 cm. Po gimdymo neatsidalino placenta, akušerė atplėšė prievarta ranka, prasidėjo siaubingas kraujavimas,netekau sąmonės ir atsigavau tik apie 12 val nakties. Dar ne pramerkus akių, išgirdau: ''kraujavimas nesustoja, perpilti kraują, gal vyro kraujo gurpė tinka'' girdžiu atsakymus:'' netinka, gal dar bandom lašalinę?'' Pramerkus akis pamačiau aplink save tikriausiai visus ligoninės gydytojus, siaubą visų akyse, persigandusį vyrą šalia.. Viskas atrodė, kaip iš kokio filmo... Laimei kraujavimas sustojo, perpilti kraujo nereikėjo ir viskas baigėsi laimingai.

Loreta lore1

Patroklius Jakob 5 m. 7 mėn.

Marija 9 m. 5 mėn.

Adrija 12 m. 2 mėn.

Elada 18 m. 1 mėn.

Mangirdas 23 m. 6 mėn.

Greta 25 m. 2 mėn.

2015.12.24 01:39 (prieš 10 m.)

Antras:
Pasimokinus po pirmojo gimdymo, kad ligoninėj leidžiamos valandos labai ilgos, nusprendžiau su antru ne važiuosi į gimdymo skyrių bent jau kol tarp sąrėmių ne bus 5 nors minučių.
Terminas buvo 2002 rugpjūčio 4 dieną. 2002 liepos 30 dienos rytą - per savo pačios gimtadienį, pajutau neryškius sąrėmius. Turėjau be gales planų tai dienai: su mama virti šaltieną, pabaigti apsiūti likusias palutes būsimam naujagimui ir, žinoma, pagimdyti. Taigi tarp sąrėmių vaikščiau su adata ir siuvamu medžiagus gabalėliu rankose po kambarį, pirmyn ir atgal, kas žingsnį vis po dygsniuką medžiagos gabalėlyje, užėjus sąrėmiui, kartu su siuvama palute, klaupiausi prie sofos kraštu, ir rėkiau, kie gerklė leido Mama tuo tarpu virtuvėj šaltieną virė ir tyliai, kaip pelė po šluota sėdėjo, baisu jai buvo ir manęs labai gailėjo :D. Kai sąrėmiai sutankėjo iki 5 minučių, nusprendžiau, kad toms palutėms siūti laiko jau kaip ir nebeliko, reikia praustis. Mama klausia, ar pašildyti vandens, ne, šaukiu, laiko nėr, reikia važiuoti neužilgo Lipu į šaltą vonią, po šaltu vandeniu nusprausiu ir jau pakeliui į ligoninę. Įleido į gimdyklą ir paliko, tuos pačiuos Šakiuose. Vaikštau ratais apie gimdymo kėdę, karšta nežmonikšai, lauke buvo 32 laipsniai šilumos. Laimei, gimdyklos grindys šaltos.. Einu ratais ir vis laukiu, kol kas nors ateis manęs apžiūrėti. Neateina niekas, nes kažkas gimdo.. Nėr kada.. Po kurio laiko pagaliau atėjo akušerė ir pas mane, apžiūri, ops - atsidarymas jau 9 cm, greitai gimdyt, tuoj viską suruošia, padeda mane ten kur reikia, vienas sąrėmis, kitas, išlindo galvytė ir... nėra daugiau jokių sąrėmių. Akušerė šaukia ant manęs ''stenkis, stenėk, netingėk, gimdyk'' Neina ir viskas, nėra jokių sąrėmių. Staigiu judesiu nuo kėdės pašoka, gimdymą stebėjus ginekologė, stambi tokia visa, ir visu svoriu užgula pilva, naujagimis kaip kulka išlekia iš pilvo, o pas mane be glao daug plyšimų, siuva, skauda... Nesvarbu, džiaugiuosi nuostabiu sūnum - 3650 g ir 52 cm

Loreta lore1

Patroklius Jakob 5 m. 7 mėn.

Marija 9 m. 5 mėn.

Adrija 12 m. 2 mėn.

Elada 18 m. 1 mėn.

Mangirdas 23 m. 6 mėn.

Greta 25 m. 2 mėn.

2015.12.24 01:47 (prieš 10 m.)

Trečias:
Gimdymo terminas - 2007 lapkričio 28 dieną. Tą dieną kaip tik reikia pasirodyti nėštumą stebinčiai ginekologei. Patikrina, pamatuoja spaudimą - 130/90 sakau gydytojai, didokas kaip man, žinant, kad visą nėštumą vaikščiojau su spaudimu 90/50. Ne, atsako ji man,viskas gerai. Gerai, tai gerai. Einu namo. Tik per gatvę reikėjo pareiti iki namų. Atsisėdu ant sofos. Galva sukasi, visos planetos sukasi ratu.. Nu blyn, galvoju, kas čia dabar... Užsuko mama pas mane į svečius, pasakoju jai, kad buto sienos ratu sukasi. Mama ne kvaila, su patirtim, sako, spaudimą pamatuokim, tuoj pas kaimyną suveikėm aparatą, matuojam - 140/95. Skambinu savo ginekologei, pas kurią ką tik buvau. Ji man į ragelį dėsto - '' į ligoninę tuoj pat'' Tuoj pat tai tuoj pat, susirandu tarp tų besisukančių kambario sienų,mašinos raktus, užsikuriu ir vežu pati save gimdymo skyrių, kelias sukasi, bet važiuoju, vyras darbe, mama mašinos nevairuoja, kaimyno paprašyti nedrįsau... Vis tik tai tik 1 km iki pačios ligoninės. Nuvažiuoju, kol priima, spaudimas jau 150/100 rodo. Tuoj pat paguldo, ištiria baltymą šlapime, sako daug. Duoda vaistą nuo spaudimo,ginekologė sėdi vos ne per naktį ir vis spaudimą matuoja. Nuo vaistuko, spaudimas nukrito, užmigau. Ryte vėl ima šlapimo tyrimą, to baltymo dar daugiau, vėl spaudimą matuoja, vaistuką duoda ir sako vis dar laukiam. Taip sulaukėm gruodžio 2 dienos. Spaudimas pakilo iki 165/105, ginekologė nusprendė, kad jau pakankamai laiko laukėm. Prakirpo vandenis ir po 5 valandų prie krūtinės glaudžiau mažą angeliuką - 3200 g ir 51 cm.

Loreta lore1

Patroklius Jakob 5 m. 7 mėn.

Marija 9 m. 5 mėn.

Adrija 12 m. 2 mėn.

Elada 18 m. 1 mėn.

Mangirdas 23 m. 6 mėn.

Greta 25 m. 2 mėn.

2015.12.24 02:10 (prieš 10 m.)

Ketvirtas
Gimdžiau Norvegijoj. Šio vaikelio tėtis kitas, su anų trijų tėčiu teko išsiskirti ir po metų kitų gyvenime atsirado kitas vyras, norvegas. Taig suplanavom ir labai laukėm šio nuostabaus stebuklėlio..
Gimdymo teriminas 2013 lapkričio 26. Mes vis tikimės, kad gims ankščiau ir jau nuo lapkričio 10 vyras skaičiuojam dienas... Kas vakarą, einant miegot, paglosto vyras pilvuką ir pakužda man: ''šiandien tai tikrai nutiks''.. Ryte pabundu lygiai tiek pat nėščia kaip ir iš vakaro... Krypuoju visą dieną tai šen tai ten ir vakare vėl tas pats - šianakt tai jau tikrai ''tai'' nutiks... Nė velnio.. Taip ir sulaukėm lapkričio 25 dienos. Užėjo kažkokie nereguliarūs sąrėmiai, tokie be jokios tvarkos.. Paskauda trumpai ir nežymiai.. Liepiu vyruj skaičiuoti minutes, tas verda vaikams vakarienę ir atidžiai ant lentos rašo laiką, kai sakau, kad jau skauda.. Kai mums pasirodo, kad laukėm pakankamai ilgai, nusprendžiame važiuot į ligoninę. Priima mus. Apžiūri, sako gimda atsidarius 5 cm (nuo ne tirkų sąrėmių :shock: ) laimės pilnos kelnės. Akušerė įleidžia mudu su vyru į priešgimdyvinę palatą, prileidžia joje esančią vonią karšto vandens, įlašina sąrėmius skatinančių eterinių aliejų, ir liepia man mėgautis... Sėdžiu tam vandeny, visa patenkinta, smagu.. Pilvą skauda kartais, nereguliariai ir palyginus nesmarkiai. Kas valandą ateina akušerė, pamatuoja širdies tonusus mažosios pilvo gyventojos, apžiūri atsidarymą, vis tie patys 5 cm. Bet vaikelis jau nusileidęs labai žemai.. Praneša labai atsakingai -- pilvelio gyventojas ne mažas Galvoju sau tyliai, bus matyt, kokių 55 cm, kaip pirmoji Ir pasakoju, akušerei, kad vieną ilgą dukrą jau pagimdžiusi esu Šypsosi ji man. Ateina vėlus vakaras, suima miegas. Gulam abu su vyru į priešgimdyvinę dvigulę lovą ir sumiegam. Vyras saldžiai knarkia, o aš vis vartausi, tai nepatogu, tai sąrėmis užeina... Bet į tarpus vis užsnaudžiu. lapkričio 26 dienos 4 val ryto, kumščiuoju vyrui į šoną, vadinuosi jį pavalgyti, nes jaučiu, kad sąrėmiai sustiprėjo ir tapo labiau reguliarūs. Einam į skyriuje esančią virtuvėlę - svetainę, paprašau vyro, kiaušinį kad išvirtų, arbatos ir sumuštinuką suteptų. Pavalgom. Grįžtam į palatą, neutrukus pasirodo ir akušerė. Atsidarymas 8 cm, reiktų ruoštis gimdyti. Skauda baisiai (taip kaip turi būt) bet intervalai per dideli tarp sąrėmių.. Laukiam. Akušerė nei žingsnio nesitraukia, spaudažia nugarą man, rodo vyrui ką daryti, kad mažiau skaudėtų. Klaupiuosi iš skausmo ant grindų, akušerė tvirtom trankoms spaudžia strėnas, vadina mane gražiais žodžiais, giria mano pastangas. 8 rytoj jau paruošė gimdymui, ne ant įprastos gimdymo kėdės, bet ant didelės ir plačios lovos. Vyras kaktą ir lūpas vandniu mirkina, akušerė apžiūrinėja ir šnekina mane pačiais gražiausiais būdais, guodžia, jau ne daug liko. Klausia, gimdysiu atistojus, atsitūpus, gulėdama ar vandeny. Pasirenku mn jau įprastą variantą - lovoj gulėdama. Stumiu.. Stumiu.. Nelenda niekas, nei galva, nei ranka, nei dar kas nors, bandom dar kartą, stumiu stumiu - nieko.. Akušerė pataria man atsitūpti, kai ''kakojant'' ir vėl stumiu, vienas du, jau galvytė išlindo. Vyrui ašaros per skruostus bėga, jam manęs gaila, pasitraukia arčiau durų ir pasislepia už užuolaidos, nenori pasirodyt, kad toks silpnas ir neištveria to mano riksmo... Dar šiek tiek ir šliukš ant baltų lovos patalų iškrito mūsų ilgai laukta dukrytė.. Akušerė klausia: '' Kokio svorio gimė jūsų paskutinis vaikais?'' Pasakojau jai - 3200 g. Ji man atsako: ši mergytė bent kilogramu tikrai sunkesnė. Netikiu, iš kur jau pas mane virš 4 kg vaikas? Nesąmonė, man taip nebūna. Pasveria ir klausia mūsų: ''Na, mamyte ir tėveli, spėkit kiek jūsų dukrytė sveri? Atsakau '' 4 kg, vyras spėja, kad 3,5 kg. Akušerė praneša - 4 kg 670 gramų. Mes abu be amo.. Akušerė, beje taip pat, neįtikėtina, kurioj pilvo vietoj ji buvo įlindus, nes pilvas nebuvo didesnis, nei normalios nėštukės... Viskas nurimo,akušerė išėjo pildyti gimdymo dokumentų. Vaikų sesutė atneša dvi stiklines limonado papuoštas norvegiška vėliava, porą sumušitnių, pasveikina dukros gimimo proga ir palieka mus mėgautis artumo akimirka. Užsukusi akušerė praneša, kad kai būsiu pasiruošus, galiu nueti į čia pat esantį dušą nusprausti ir persirengti, jeigu noriu. Paduodu vyrui palaikyti dukrą, iškeliu iš lovos kojas, atsitoju ir... nualpstu, vyras tuoj šaukia pagalbos, atbėgusi akušerė ir vaikų sesutė mane pakelia, nuveda į dušą, nurpausia, nušluosto, aprengia , paguldo į jau paruoštą švarią lovą ir nuveža į man skirtą vienvietę palatą, ten randu vyrą ir aprengtą mažąją mūsų..

ugniniuke

2015.12.24 11:00 (prieš 10 m.)

na aš irgi pasidalinsiu savo istorija. su vyru nusprendėm kad nesisaugosim po vestuvių. jau ir per vestuvių balių naktį nebesisaugojom. labai patiko. nes anksčiau saugodavomės visaip. vestuvės 08-15 buvo, o spalio 10 jau galvoju kodėl mėnesinės nesirodo, pasidariau pora testukų, rodė teigiamą. užsiregistravau pas gydytoją 10-17. pasveikino kad laukiuosi jau 5 savaitės. kadangi tą patį savaitgalį turėjom švęsti su draugais vestuvių sugrąžtus tai tiems artimiausiems jau pasakėme kad laukiamės. ir tėvams aišku. jiems pirmas anūkas tai visą nėštumą mane labai saugojo, neleido sunkių darbų dirbt, lepino vis. nėštumas lengvas buvo, visai nepykino, ir lengva buvo. terminas buvo 6-23. atėjus termino dienai dar buvo ramu, apsilankiau pas savo ginekologę tai sakė iki savaitgalio tikrai pagimdysi. na ir ką, 6-25 buvo ketvirtadienis, vyras kėlėsi į darbą, sako gimdyk gal jau, nenoriu į darbą eit. pasijuokėm dar. na jis išvažiavo, aš atsikėliau ir apie 9 val. jau pradėjau kažkokius skausmus jaust. dar vis laukiau, bet matau kad vienodai intervalai eina. pradėjau skaičiuot. apie 10,30 skambinau vyrui kad namo važiuotų nes bus jau. tai jis gryžo, dar pietus pavalgė ir išvažiavom į ligoninę apie 12 val. po valandos tik paguldė į gimdyklą, buvo jau 6cm! kentėjau visus skausmus jau ir stumt vis rodosi norisi. o akušerė tik ateina pasižiūri kad dar laukt reikia. apie 1+val jau sakau seselei kad galėtų veiksmas ir greičiau vykt, o ji klausia nuo kada jau gimdykloj , sakau nuo 13val, jinai išpūtus akis žiūri ir sako "tu dar nori greičiau??" jau kai pilnai atsivėręs buvo kaklelis ir vandenys nubėgę, tai viskas greit vyko ir 17.30 gimė dukrytė Ugnė 3,565kg uir 55cm ūgio.. tik kad pasituštino pilve ir įkvėpė žalių vandenų, tai nedavė man jos nes norėjo palaikyt inkubatoriuj kad įsitikint kad viskas gerai. ir apie 22val jau atnešė man į palatą. dabar jau džiaugiamės pusę metų savo angelėliu ir labai mylim. gal dar po pusmečio planuosim broliuką ar sesutę. bus matyt

16
2015.12.24 11:28 (prieš 10 m.)

Terminas - 2015-08-13 ....13 diena, niekas nevyksta....rugpjūčio 16 sekmadienis, buvo labai gera nuotaika, vakare su vyru šokom, kvailiojom ir....tą naktį, iš 16 į 17 d. nubėgo vandenys, jokių skausmų nejutau.....na ką, važiuojam į kauno klinikas...00.02 val. asvažiavom, užregistravo, paguldė į palatą, vyras buvo šalia...atėjo akušerė patikrinti kaklelį, (beje vis dar jokių skausmų(, patikrino, ogi vos 1cm, akušerė sako, lauk....na, ir laukiam, po valandos pradėjau jausti maudimą...vėl tikrina, bet jokia veikla nevyksta..akušerė nutarė skatinti....beje, patikrinus spaudimą, akušerė sunerimo, nes labai aukštas, atnešė vaistų, bet spaudimas laikėsi toks pats....pradejus skatinti, skausmai stiprėjo, bet kaklelis nė iš vietos, padidino dozę, bet vis tas pats....spaudimas taip pat nekrenta...patikrino šlapimą, rado baltymo...pasirodo, lengva preeklemsija, nors iki tol viskas buvo gerai ir tyrimai visi švarūs....jau pirmadienio rytas 08.00 bet niekas taip ir nepajudejo, į palatą pradėjo plūsti daktarai studentai ir pan.
Vis, kas kelias valandas didinama ositocino dozė, skausmai jau kaip reikiant suspaude, bet kaklelis judejo laaabai lėtai, ir mano siaubui...su kiekvienu sąrėmiu mano lelytės širdelės tonai pradejo lėtėti, keičiau įvairias pozas, bet niekas nesikeitė...jau po pietų kaklelis 4cm, nekažką, o ir spaudimas nekrinta ir jokie vaistai negelbėjo....sąremiai vis stiprejo, o su sąremiais vis dar lėtėjo širdelės tonai....taip prasikankinom iki vakaro....galiausiai apie 19 val. atėjo daktaras, apžiūrėjęs kaklelį, kuris buvo atsiveręs 7cm, nusprendė skubiai daryti cp, nes jau su paskutiniu sąremiu lėlytes tonai nusirito vos iki 50 dūžių......labai bijojau del savo mergytės.....
Taigi, 19.45val. po operacijos jau turejau savo pupytę gyvą ir sveiką 50cm, 3050g.
Labai norėjau natūralaus gimdymo, bet gavosi, kaip gavosi, svarbu, kad abi sveikos likom

24

skirmantukas

Miglė 7 m.

Ugnė 10 m. 4 mėn.

2015.12.26 22:41 (prieš 10 m.)

Papasakosiu ir aš savo istorija termino diena pagal echo buvo 2015-09-27,pagal mm nežinojau. Pirmas vaikas tai pasitikejau ka sake atejo 32sav.kaip visada ramiausiai nuejau echoskopo,kuris kaip niekada prailgo. Daktaras nesuprato,vis tikrino vaikelio inkstuka,pasake ateiti po keliu dienu. Atejau kaip sake,tikrino du daktarai ir pasake,jog vienas inkstukas pilnas cistu. Grįžusi namo,verkiau,kaltinau save del visko. Pradejome važineti į kauna. Trečia vizita,kuris buvo rugsejo21 pasake,jog pagal mm 22 diena jau terminas,nuvede paklausyti toniuku. Tik atsigulus pradejo mausti šona ir daktare klausia ar nieko nejaučiu,nes lyg ir veikla truputeli prasideda. Grįžau pas ginekologe,patikrino kakleli ir pasake jog dar uždaras. Na ka leido keliauti namo. Grįžome po keliu valandu,dar po miesta pasivaikščiojom. Pasijuokiau jog vyras jau gali neit rytoj į darbą na ka išaušo 22diena. Išlydejau vyra ir nuejau atgal miegoti,po valandos prabudau užsimanius į wc ir prie pat nuejus lyg vandenis nubego,pagalvojau jog jau nebesulaikau šlapimo ir toliau miegot nuejau dar po valandos pasikartojo tas pats ir tada jau lovoj. Emiau skambint vyrui,pasakiau jog viskas,tegul grįžta namo,reiks į kauna keliauti. Po poro valandu atejo anyta,pašnekejom. O veiksmo jokio apart vandenu begimo po truputi. Grįžo vyras 15val,tada jau skausmas buvo kas 15min,bet nereguliarus. Nusprendem kviest greitaja ir gimdyti panevežyje. Nuvažiavom į priimamaji,ten patikrino,atsidarymo jokio ir pagal juos vandenys nenubego. Pasakiau negi durna jog nematyčiau jog begineja kadangi vaikui su inkstuku negerai pagulde į patalogini. Vyras pabuvo iki 20val ir išejo namo. 22val prasidejo skausmai kas 5min. Nuejau pasakyti,patikrino toniukus ir sako jog minimali veikla vyksta. Palaukiau iki 23val,pasikviete akušere apžiureti,atsidarymas 3cm,atsistojau ir vandenukas vis lašejo. 00:30 pagulde į gimdykla,vyrui paskambinau,jog ateitu,o pasirode tik 3val,nes niekas neileido atejo 6 ryto,skausmas nemažas,bet vaistu neemiau,pasakiau jog ištversiu be ju,patikrino,atsidarymas 6cm. Pasiule kamuoli,jog skausmas apmažetu ir tiko man. Kečiantis pamainai atejo patikrint,atsidarymas tie patys6cm ir pamate jog tik šoniniai vandenys nubego (kaip ankščiau nemate nemate nesupratau),prakirpo vandenys. Va tada jau meldžiaus kad viskas greičiau vyktu. Atejo 10val gulejau ir vonioj. Vaikščiojau,sedejau ant kamuolio ir mintyse keikiau vyra vemiau kelis kartus,verkiau,akušeres vis prašiau jog pagreitintu viska,o jin tik drasino,sake jog sugebesiu,vyras taip pat palaike. Atejo 12val,patikrino ir valio pareiške jog galesiu stumti. Sutvarke viska,pasake atsistoti šuniuko poza,o aš rekiu jog kaku noriu. Tada greit atejo gydytojai,nes tik kita gimdyve prieme. Sunkiai sekesi stumti,pasake jog mato galvute jau,bet niekaip išstumt negalejau,tada prakirpo ir ištumiau. Mažyte buvo visa melyna,pakirto visa kuna. Pagulde ant pilvo man,tryne,bet jin tik suinkšte. Nuramino jog viskas gerai ja. Pasake dar karta stumti ir užgime placenta. Po kurio laiko pagulde prie krutines,mūsų mažaja princese kuri gime rugsejo 23 13:14val. 3,980kg ir 52cm. Po kurio laiko paprašiau vyro jog pakviestu daktare,nes į toleta labai norejau,bet pajaučiau jog bega. Pradejau juoktis jog nebesulaikau atejo daktare ir pasake jog kraujas nesustoja begti. Greitai atneše lašalines,tikrino pulsa. O aš atsijungiau,prabudau po pusvalandžio. Vyras sedejo šalia ir taip pat snaude. 16val pagulde mus į palata,prabuvome su mažyle 6dienas ligonineje del geltos ir jog man geleži lašino. Šiuo metu mergyte sveika,tures tik viena inkstuka,bet yra mylima ir negalvojame jog jai kažkas yra. Tai tiek tos mano istorijos