Sveiki,
visos istorijos, kurias parašėte apie šlapinimosi nesėkmes, man atrodo šiek tiek panašios: vaikai atsisako šlapintis į puoduką, o pasišlapina į kelnes po kelių minučių ar naktį į lovą. Atrodo lyg koks protestas prieš puoduką. Be abejo, kiekvienas atvejis yra kitoks, ir galbūt priežastys yra visai nevienodos, tačiau, manyčiau, visos šeimos galėtų išbandyti keletą dalykų.
Pirmiausia - pasistengti, kad puodukas ir visi su juo susiję "reikalai" būtų ne karo, o taikos zona 
. Tai yra, puikiai suprantu, kaip erzina, kai vaikas nesėda ant puoduko, nors jūs matote, kad jam jau laikas, kai tenka sodinti per jėgą arba kai vaikas, vos nulipęs nuo puoduko, čia pat prišlapina kelnes, kurias jums tenka skalbti ir gal dar valyti balą nuo grindų... Tai iš tiesų gali sukelti daug pykčio ir nepasitenkinimo. Vis dėlto labai primygtinai patarčiau pasakyti sau, kad tai jums kantrybės išbandymas, per kurį tapsite dar daugiau kažko patyrusi kaip mama ir dar kantresnė, ir ši kantrybė kada nors gyvenime bus labai naudinga . Paprasčiau tariant - stenkitės išlaikyti ramybę ir neutralumą.
Tam tikru dienos metu (pvz., iš pat ryto prabudus, po pusryčių, po pietų, prieš piegų miegą ir po jo, po vakarienės, prieš miegą...) pasiūlykite vaikui sėsti ant puoduko, tačiau jei jis nenori - nekovokite, leiskite jam pačiam nuspręsti, ar sėdės, ar ne. "Susidraugaukite" su puoduku: jei jis vaikui nepatinka - galbūt verta parduotuvėje kartu surasti tokį, kuris patiktų būtent vaikui, nebūtinai patį geriausią ar su paminkštinimais, bet paties vaiko išsirinktą. Jei vaikas dar tik mokosi sėsti ant puoduko, parodykite su žaisliukais, kaip tą padaryti: kad pasėdėtų ir "kažką padarytų" lėlytė, meškutis, dar kas nors .
Galite pabandyti pritaikyti paskatinimų sistemą už sėkmingą padarymą į puoduką: jei vaikas pasišlapina ar pasituština, iškilmingai priklijuokite gražų lipduką ant kalendoriaus. Tokiu būdu jūs labiau akcentuosite sėkmę, o ne nesėkmę (primenu, kad, norint neakcentuoti nesėkmių, reikia jokiu būdu "neburbėti", "nemoralizuoti", nebarti už nesėkmes).
Kartais galima, jei jums priimtina, skatinti sėdimąsi ant puoduko savo pavyzdžiu: jūs einate į tualetą ir pasikviečiate kartu "už kompaniją" ir vaiką, kad sėstų šalia ant puoduko. Bet tai siūlyčiau taikyti tik tada, kai vaikas ir šiaip domisi jūsų ėjimu į tualetą. Yra šeimų, kur mamos, eidamos "savo reikalais", palieka atidarytas duris - va tada galima būtų pasiūlyti ir vaikui prisėsti šalia ant puoduko.
Jeigu jūsų vaikas dažniausiai šlapinasi į kelnes, o tik retkarčiais, kone atsitiktinai, pasišlapina ar pasituština į puoduką - už tam tikrą surinktą lipdukų ("puoduko kartų") skaičių galima pasiūlyti kokį nors prizą: skanėstą, bendrą žaidimą, filmuką ar dar ką nors, kas jam patiktų ir motyvuotų. Jeigu "nelaimių" atsitinka tik retkarčiais, 1-2 kartus per dieną - apdovanokite už "sausą", "sėkmingą" dieną. Planuokite prizus, atsižvelgdami į vaiko pasiekimų ir sėkmių lygį.
Ir dar vienas dalykas: kartais šlapinimosi ar tuštinimosi problemos gali būti susijusios su organiniais dalykais, tai yra, pvz., šlapimo pūslės uždegimu, maža funkcine šlapimo pūslės talpa ir panašiai. Todėl labai siūlyčiau pasitarti su savo vaiko gydytoja, galbūt pasidaryti šlapimo tyrimą, prireikus - kreiptis konsultacijos į vaikų nefrologą. Be abejo, psichologinės šlapinimosi sutrikimų priežastys gali būti ir kartu su organinėmis, tačiau organines galima ir būtina gydyti, o tada gali būti lengviau tvarkytis ir su netinkamu įpročiu ar kitais psichologiniais aspektais.
Vaikas
Ne ir viskas... Šaukia, kad NENORIU.... KAI NORĖSIU PASAKYSIU.... ir taip toliau ir pan., kad tik nereikėtų sėstis... Susitariam, kad tikrai pasakys, vis paklausiu, vis primenu, kad gal jau nori? kad kai jau norėsi, einam ant puoduko, bet... 
tik pakalbėjom, o jis po kelių minučių jau maunasi kelnes ir neša mesti į vonią... Na jau pasiekėme bent tą etapą, kad pačiam nebemalonu šlapiam vaikščioti. O visai nesenai net diskomforto nejausdavo, prisivaro ir neduoda net tų šlapių kelnių numauti. 
Vieninteliu atveju geruoju pasysioja, kai prausiu ir bebaigiant pasiūlau vonioj sysiuką padaryti. Reiškia, tas procesas nėra nevalingas, jis valdomas. 
