Labai prieraišus vaikas. Vargina, kokia Jūsų patirtis?

21. birzelinuke

    

    

    mazyle 11 m. 1 mėn.

    

    2018.07.04 22:35 (prieš 8 m.)

    ingutka parašė:
    Panašiai buvo ir man, manau ir daugumai, ypač jei vaikas vienturtis. Dabar bangomis užeina, tai praeina, tai vėl nesitraukia nuo manęs. Bet ašvdaug dirbu, mokslo me…

    Pas mus nakti su miegojimais ir taip buna ,kad jaigu negali uzmigti ar pabunda verkdama ,tai eina pas mane ir gulasi man ant krutines su visu svoriu ,jus isivaizduokit kaip imanoma taip pailseti,uzmigus nevisada iseina perkelti,nes pabunda,o jai neuztenka tiesiog prisiglausti ar apsikabinti,butinai taip nes kitaip zvegs.Ir kunas man tada nutirpsta ,ir kita ryta is lovos lipi keturiom.
    Bandziau aiskinti ,kalbeti bet gali kalbeti iki melynavimo ,labai sunku susitarti ir atrodo kad nesupranta😑
22. SimonaZu

    

    

    Danielius 7 m. 8 mėn.

    Vilte 13 m. 2 mėn.

    

    2018.07.04 22:52 (prieš 8 m.)

    birzelinuke parašė:
    Kaip kuri mamyte parase,tai is jos zodziu buvo galima suprasti kad mes lb blogos mamos,ir neturim teises skustis.Bet juk jus tik pagalvokit kad jaigu jau tulike neg…

    Del tos nuomones nesukit galvos.mes visos esam geros mamos su skirtingais poreikiais😉kas vienai normalu,kitai nelabai.Mes juk ne tik mamos bet ir moterys. Norim buti grazios,sveikos,mylimos. Apie isejima i grozio salona vienai ir visiska atsipalaidavima tik pasvajodavau.
    Del antro vaikelio,ateis jam laikas,kai busit pasiruosusi. O gal ir turesit tik vienturte,cia jau jusu seimos reikalas. Mes po 3,5 m pradejom planuoti antra,beveik 2metus laukem ir stai,turesim suneli😁zinau kad ir vel reiks siek tiek pamirsti “moteriskuma”,bet tam as jau pasiruosusi ir zinau kad tai laikina😉laikina ir jums😉

    1
23. lukryte

    

    

    8 m. 3 mėn.

    11 m.

    

    2018.07.04 23:49 (prieš 8 m.)

    Sveikos,turiu ir as sia dilema spresti😉mergaite maitinau ilgai,iki 2,2metu,pradejo i darzeli eiti,tai ten vis reke mama-papo,teko nevest i darzeli ir staigiai nutraukt maitinima krutim,o plius laukiaus antros mergytes jau trecia menesi,tai norejosi pailsint krutine,tai mano mergaitei buvo stresas nr1,tada adaptavimasis darzely nr2,tada mano pilvukas ir negalejimas jos panesiot nr3,tada mano gulejimas savaite ligoninej,o ji palikta su teciu(nes as niekam jos nebuvau palikus ilgiau nei valandai)nr4,ir leliuko atsiradimas nr5,aisku mazesnis mano demesio skyrimas nr6...😂,buna visko,bet tenka susigyvent,buna mamos nenuotaika,bet supranti,kad vaikui nuo to negeriau,nes jai mano vyresnele pradeda verkt,uzsikrecia ir mazoji,o tada dar blogiau,bet ju sypsenos viska atperka😊,aisku mano vyresnele jau gudra,jei mama kazko neleidzia,tai ji moka teveliui pasiskust😀,as labai bijojau antros gimimo,nes netyciuke,o pirma labai laukta,tai ausku palepinta,ir bijojau jos reakcijos,bet labai myli sesute ir as labai dziaugiuos,atvargsiu vienu kartu kai sako😁,mamytem kantrybes😉
24. 

    

    2018.07.05 09:19 (prieš 8 m.)

    birzelinuke parašė:
    Kaip kuri mamyte parase,tai is jos zodziu buvo galima suprasti kad mes lb blogos mamos,ir neturim teises skustis.Bet juk jus tik pagalvokit kad jaigu jau tulike neg…

    Na čia jau į mane apeliuojat
    Aš nesakau kad jus blogos mamos, visos mamos yra pačios geriausios, bet buvo klausimas kada tai baigsis ir kaip tai apmažinti į ji ir atsakiau
25. 

    

    2018.07.05 09:28 (prieš 8 m.)

    birzelinuke parašė:
    Pas mus nakti su miegojimais ir taip buna ,kad jaigu negali uzmigti ar pabunda verkdama ,tai eina pas mane ir gulasi man ant krutines su visu svoriu ,jus isivaizduo…

    Ir man taip būna, susiraizgau jos lovoj ir nutirpsta pusė kūno. Bet dabar vis rečiau, rečiau. Bet mums padeda kalbos. Nesakau, kad visiems padės
    Juk kartais tikrai norisi pabėgti kur vienai, bet žinai, kad taip nepadarysi. Mano dukra gerai likdavo su močiūte, tėvu, nebuvo bėdų.
    Kantrybės visoms!
26. 

    

    2018.07.05 09:50 (prieš 8 m.)

    Liepsa parašė:
    Na čia jau į mane apeliuojat
    Aš nesakau kad jus blogos mamos, visos mamos yra pačios geriausios, bet buvo klaus…

    Rašėt, kad baisu skaityt, tai, sutikit, "šiek tiek" smerkiamai skamba. Viena yra kūdikis, o kita - trejų ar penkerių metų vaikas, nuolat ant rankų ir įsikibęs mamos. Nesakau, kad nenormalu, bet mamai tikrai sunku ir nieko tame baisaus nėra.

    Autorei - aš buvau toks vaikas, maniškis panašus, bet kol kas ne tiek labai prisirišęs ir dažnai būna su tėčiu bei seneliais. Iš perspektyvos, pagal savo vaikystę, keli pastebėjimai:
    - gal kada esat palikus daržely ar pan. ir neatsisveikinus išsmukus? Man mama buvo taip kelis sykius padarius, tai iki šiol atsimenu, kaip kirto per pasitikėjimą savim ir kitais. Suprantu, kad sunku, kai vaikas rėkia į koją įsikabinęs, nesmerkiu mamos, bet tai labai gadina reikalus.
    - giliau žiūrint, manau, kad daug reikšmės turi tėvų tarpusavio santykiai ir mamos pasitikėjimas savo vaiku ir kitais žmonėm. Mano mama turi polinkį į tokį įkyrų perfekcionizmą ir tas gal akivaizdžiai nesimato, bet jaučiasi. Jei vaikas jaučia, kad mama abejoja, ar pvz. tėčiui pavyks juo pasirūpint, tai ir pats sunerimsta, nebenori pasilikt. Nežinau, ar aiškiai, čia tik šiaip pasvarstymas, bet manau, kad bent jau mano atveju nemažai lėmė būtent tas mamos neatsipalaidavimas, kažkoks bendras nesaugumo jausmas.
    - na ir aišku šiaip vaikas gal introvertas, jautresnis, sunkiai priima naujoves, naujus žmones. Mano sūnus pvz išvis baidosi kitų vaikų, žaidžia nebent su didesniais, nuo bendraamžių bėga tiesiog. Ir nieko nepadarysi, laukiam, kol paaugs ir praeis tai. Būna, kad kokio vaiko gimtadienis, visi žaidžia, o maniškis man nuo rankų nenulipa. Tikrai vargina tokie dalykai, bet tikiuosi, kad bent iki mokyklos pagerės

    2
27. Klydau

    

    

    ❤Arijus 7 m. 7 mėn.

    ❤ Eronas 14 m. 1 mėn.

    

    2018.07.05 12:50 (prieš 8 m.)

    birzelinuke,pamenu jus is kitu temu. Gal kartais ir mus su suneliu prisiminsit. As tik apie 5 metus pradejau laisviau kvepuoti. Tiesa,sunus tavo savarankiskesnis,pykciu ir isterijos priepuoliu maziau,bet tik mamos demesys svarbus,nesvarbu,kad tetis ar seneliai salia.
    Laukiuosi antro,nes su vyru nusprendem,kad tikrai jau laikas,o ir sunus vis klausdavo,kodel neperkam brolio jam. Nezinau kaip bus jai(jam) gimus,bet tikiu,kad susitvarkysim kaip nors.
    Kas man padejo istverti? Pripazinimas,kad mano sunus pats paciausias ir jam meiles reikia daugiau nei galbut kitiems.

    1
28. 

    

    2018.07.05 13:00 (prieš 8 m.)

    mary jane parašė:
    Rašėt, kad baisu skaityt, tai, sutikit, "šiek tiek" smerkiamai skamba. Viena yra kūdikis, o kita - trejų ar penkerių metų vaikas, nuolat ant rankų ir įsikibęs mamos…

    Tai mamos ten rašė apie palikimus ir issiverkimus, o pati dar turiu 4 ir 7 metu berniukus, tai puikiai žinau kas tai yra
29. 

    

    2018.07.05 13:51 (prieš 8 m.)

    Liepsa parašė:
    Tai mamos ten rašė apie palikimus ir issiverkimus, o pati dar turiu 4 ir 7 metu berniukus, tai puikiai žinau kas tai yra

    Dar kartą užmečiau akį - nu nerandu apie palikimą išsiverkti nieko, bet gal ką praleidau visgi Sorry tada.
    Čia, aišku, priklauso ir nuo vaiko prisirišimo laipsnio ir nuo mamos charakterio. Mane, pavyzdžiui, irgi siutas paima, kai į WC negaliu normaliai nueiti, kitoms gal tai visai ne problema.
    O jūsų vyresnėliai irgi tokie prielipos? Ar gal kai keli vaikai, tai mažiau galimybių tam
30. 

    

    2018.07.05 14:20 (prieš 8 m.)

    Mūsų vyresnėlis labai prieraišus ir jautrus, tai tikrai suprantu tas į neviltį įvarytas mamas, kurios ir tulike ramiai pabūti negali. Nuo gimimo tas mūsų špokas buvo rankinukas papinukas, niekur nė su kuo nenorėjo pasilikti, tėvą ant blakstienų pastatydavo, jei trumpam kažkur išbėgdavau. Vienintelė mano mama su juo susitardavo, gebėdavo nušnekinti, tai išleisdavo mane ten, kur su vaiku jau niekaip, pas gydytojus, pvz. O daugiau visur kartu, pasibuvimai kokie - man ant rankų tupi, ir dar ne visus priėjusius draugiškai sutinka Su tėčiu rado bendrą kalbą nuo kokių trejų metų, kai jau susikalbėti galėjo abu, o iki tol - šakės. Vienas verkia, kitas šlapiais marškiniais nuo pastangų kažkaip susitarti Miegoti - tik kartu, iki puspenktų reikėjo, kad aš arba tėtis apkabintų, kad galėtų į glėbį įsikuisti, o kai jau nebetilpo, tai ranką apsikabinti. Kas padėjo - tik laikas ir daaaaug kantrybės bei suvokimas, kad būna tokių vaikų. Užtat labai sveika pabendrauti su tokius pat, jautrius, labai prieraišius vaikus auginančiais tėvais, nes tie, kurie su tuo nesusidūrę, varo dar didesnį stresą besistebėdami ir patarinėdami ne į temą. Tai va. Jautrumas liko, prieraišumas irgi, tik jau gyventi lengviau, nes daug šnekant pavyko įšnekėti, įsitikino pats, kad viskas gerai. Tiesa, labi didelis stresas buvo dėl antrojo sūnaus gimimo. Ne todėl, kad broliukas atsirado, bet tiesiog situacija taip susiklostė, kad ryte nuvedžiau vyresnėlį į darželį, atsibučiavom, grįžau, ir staigiai prasidėjo gimdymas, vos spėjom nuvažiuoti į ligoninę. Tad popiet vyras nuėjo iš daržo parsivesti, susitrikdė įprasta tvarka, dar porą dienų manęs nebuvo, tai kai grįžom su mažiuku, gal pusę metų didysis niekur nėjo iš namų be manęs. Nei su močiute, nei su tėčiu. Matyt, giliai kažkur bijojo, kad vėl dingsiu, kirto per pasitikėjimą. Ir nors buvom apšnekėję ne kartą, kad nebus manęs kažkiek laiko, kad močiutė su juo bus, tetukas, matyt tas netikėtumas visgi kirto, ir vėl daug laiko reikėjo atstatyti pasitikėjimui.

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!