Evelina9 parašė:
As labai tikiuosi kad su laiku apsirasiu prie tos minties ir dziaugsiuos, bet kol kas lengva depresija ima. Mintys visokios i galva lenda, kartais pagalvoju kad tas…
Pasakysiu tik tiek, kad nepažįstu nei vienos (įskaitant save pačią), kuri vėliau, pagimdžiusi ir auginanti vaikelį, būtų gailėjusis, kad jį pagimdė
o tokių (įskaitant ir save irgi), kurios jautėsi turbūt panašiai kaip jūs, pažįstu tikrai ne vieną ir ne dvi
na nebent jūs tikrai kategoriškai visai nebenorite daugiau vaikų, niekada. Kaip pvz.aš galvojau - jau amžius nebe tas,vienas vaikas paaugintas galima sakyt - didelis, kaip aš čia vėl po tiek metų tvarkysiuos su kūdikiu
tikrai buvo lengvas šokas ir pasimetimas. Bet dabar, žiūrint atgal ir į dabartinę situaciją, galvoju kokia buvau kvaila, kad taip galvojau. Ir niekada NIEKADA nesigailėjau
esu pati laimingiausia turėdama jau didelę merginą ir mažą mergaitę







