Sveikos mamytes. Gal kazkam si mano problema pasirodys juokinga, nes ajsku nei as pirma nei as paskutine su tokia problema, nes kai kurios planuoja specialiai. Bet mums nutiko netiketai o tiksliau daugiausiai man.. Situacija tokia, kad as jau esu mama auginu 16m sunu, Ir buvau jau tvirtai apsisprendusi, kad tai bus mano vienintelis vaikas ir daugiau jau ne turesiu, Kaip sakoma gyvensiu jau ramiai sau,.. net tu nauju pazynciu nelabai ieskojausi, nes ir man jau ne 18m, o jau 40+ sunus jau didelis ir pan.. Ir pati jau turbut pratau buti viena, kazkaip dabar pasidare viskas atvirksciai su kazkuom gyventi butu ne jauku...
Bet cia turbut dar ne pati didziausia mano problema,, o pora menesiu atgal netycia pradejau bendrauti su vyriskiu, ilga laika bendravom, susirasinejom, buvom pora kartu susitike, pasedejom artimiau susipazinom kazkuom gal ir susizavejau, labai ramaus charakterio yra.. vienu zodziu abudu to paties ir ieskojomes, nes ir jam jau 61m.. apie vaikus cia jau net kalbos ne buvo,.. net apie gyvenima kartu ne kalbejom iki siol.. o tiesiog viska palikom taip kaip ir yra abiem gera buvo bendrauti, susitikti pasisnekucioti ir viskas, Na ir ajsku vis mane prase pas ji pasilikti ir pan,, vis rasdavau priezasciu kad ne nors tu priezasaciu ir nebuvo o tiesiog atpratau jau ir nuo siu dalyku, su kazkuom miegoti, daryti 'ta' dalyka jau daug metu to neturejau galima sakyti nuo sunaus gimimo net ilgiau.. cia mano antras pirmas kartas buvo, ir baimes ir nerimo buvo ir nezinojau kaip atsipalaiduoti, bet kazkaip.. su laiku, pradejau jaustis ramiai, iki uzvakar.. kol ne pasidariau nestumo testo.. jau pilvas tapo ne savas ir pastoviai pradejau jausti nuovargi, ne spedavau ryte prabusti ir vel jau norejau paguleti, net mano sunus ta pastebejo.. brr ajsku apie tai dar niekam nesakiau ir nieko dar nesimato, o plaukai jau eme matomai zilti.. galva pilna durnu be atsakymu klausimu, kaip toliau buti? norisi daryti viska atvirksciai, net nzn ar ta sakyti vaiko tevui, norisi nustoti bendrauti, vis dazniau pradejau jausti kazkokia nepykanta, nors nera del ko... niekas per prievarta man nieko ne dare,.. Ir isvis nezinau kokiu atsakymu, patarimu, noriu gauti is jusu, norisi kazkam issipasakoti, patarimu kaip dabar jam ta pasakyti? kaip pasakyti sunui kad esu nescia? sunus jo net nemate... Pradejau ir to bijoti kaip sunus mane supras kad esu nescia?? Gi planavom viska atvirksciai, apie vaikus gyvenima kartu kalbos ne buvo, jai rimtai tai ir dabar nezinau ar noreciau kad jis butu salia manes, kolkas dar jokios pagalbos nereikia, bet yra didelis bet apie kuri jau rasiau auksciai mus jau ne po 20m kuriems dar viskas pries akis pilni sveikatos stiprybes dar gimdyti ir gimdyti vaikus ir sulaukti anuku, Nu vnz prirasiau cia daug gal kazkas mane supras ir atsiras panasiu
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







