Robbie parašė:
Esame kartu septyni metai, turime gražius namus, trimetę dukrytę. Pinigų nėra, kad labai trūktų, leidžiame saug daug dalykų. Na, atostogaujame retokai.
Jūsų vietoje pradėčiau nuo dviejų žodžių – gal ir aš.
Sakote – ryšys pradžioje GAL ir buvo. Ryšys arba būna, arba ne. Meilė gali vieną dieną skaudžiai baigtis, bet ji būna BUVUSI. Negali taisyti ir kurti to, ko nėra. Jei tekėjote žinodama, kad nemylit (beveik nemylit, įsikalbėjot tą ryšį dėl kažkokių priežasčių), tai čia ieškokit priežasčių. Tikrojo vienintelio neradot? Nenorėjot laukti? Ar tikėjotės sukurti kažką pusiau dirbtinio?
Sakote – turiu viską, ko galima norėti. Na, ar tikrai? O kur meilė? pilnatvė ir laimė dviese? pagarba? saugumas? tvirtas žinojimas, kad esi ten, kur ir turi būti?
Kartojate – aš aš aš. AŠ viską turiu, Aš karjeristė (netgi dždžiaja raide), dar visokių Aš (dirbu, darau, tvarkau, auginu). Nė vieno minuso nepasakyta, tik vyras n blogių pilnas, kaip tokia tobula moteris gali šalia tokio netikėlio jaustis? Žinoma, kad tik blogai. Šitas įsitikinimas labai skaudina. Kieno iniciatyva bandyta gelbėt santuoką? Turbūt Jūsų? Ir nepavyko. Kaip gali jaustis siekianti viską valdyti ir kontroliuoti moteris, gebanti viską (karjerą, vyrą, namus, jausmus) nusipildyti pati viena? Aišku, labai prastai, nes, pasirodi, neviskas jai paklūsta. Ji nėra mylima, neturi tokio vyro, kokio nori, koks, jos manymu, jos yra vertas. Galimai gausiu begalę vėliavų už neva puolimą, bet siūlau sąžiningai apie viską pagalvoti, gal kažkas praaiškės ir palengvės. Gal padarėt klaidą tekėdama, pripažinkit, atleiskit sau, nebekaltinkit to žmogelio, kad ir kokio netikusio. Gal tiesiog nebuvo jums skirtasis, ,,pasiėmėt'' jį pati, bet gal galima dar padėtį pataisyti. Gal skirtis, gal gyventi atskirai. Nežinau detalių, jos svetimiems ir nesvarbios. Bet neturėdama vidinės ramybės, jusdama, kad gyvenimas tuščias, veltui eina pro šalį, nepaisant visų karjerų, vieną dieną nebegalėsit vistiek taop gyventi. Gyvenimo tuštumą galima užpildyti įvairiu kamšalu, bet jis nekompensuoja esminio trūkumo – mylėti ir būti mylimam. Tai ar verta tą kamšalą dar gelbėti?