Sveikos,
nežinau ar pavyks rišliai sudėlioti mintis ir klausimus (nors tikriausiai klausimai bus labiau retoriniai) ir šis tekstas labiau man pačiai susidėliot atsakymus nei gauti atsakymus iš kitų, bet būtų smagu sulaukti palaikymo, manau ne viena bus atsidūrusi panašioje situacijoje.
Taigi, pradėsiu nuo to, kad su vaikinu draugavau beveik dešimtmetį, nuo pat paauglystės, keletą metų jau esame (tiksliau gal būtų jau sakyti buvome susižadėję). Kitų rimtų santykių neturėjau (buvo nuklydimas per “pertrauką” prieš keletą metų, bet nieko rimto, ir šiandieną ne apie tai). Problema tai, kad nežinau kaip gyventi vienai. išsikrausčius iš tėvų namų, gyvenome kartu. Pabaigiau mokslus, dirbau… Visą savo racionalų gyvenimą buvau kartu su juo. Nežinau ką reiškia gyventi vienai. (patikslinu, kad finansiškai išlaidas dalindavomės kartu, todėl kalba ne apie tai). Pirmas klausimas: kaip reikia gyventi vienam? Atrodo jokios gyvenimo prasmės. Gyvenant kartu buvo keliami tikslai.. Vienai būnant atrodo nebeturiu nieko. Prasmės nėra.
Ir taip nutiko, kad nusprendėme skirtis, kadangi santykiai atšalo. Empatija vienas kitam pradingo, trauka (iš mano pusės) taip pat. Prasidėjo prisikabinėjimai prie “š” kiekviename žingsnyje.. Taigi jau kurį laiką kalbėdavome apie skirybas, bet nuspręsdavome bandyti. Bet po nesėkmingų bandymų n-tąjį kartą kalbame apie skirybas vėl. Ir jau šį kartą panašu “for real. “
Apskritai, kurį laiką galvoju, kad aš iš viso mylėt nemoku (galbūt prisideda vaikystės traumos, kadangi tėvai nesakė myliu 😀), bet paauglystėje kai tik pradėjom susitikinėt, egzistavo tik Jis ir didelė MEILĖ, kuri laikui bėgant kažkur pabėgo su laiku… Antras klausimas: kaip žmonėms pavyksta pamilti? Apskritai jaustis laimingam.. tiek santykiuose tiek vienam.. nes kurį laiką atšipusi ne tik meilė, bet apskritai džiaugsmo jausmas.
Kiti klausimai… kaip išsikraustyti. (taip, dar gyvename kartu) Atrodo noriu bėgti iš šio buto, juk prisiminimai ir t.t. (ačiū dievui nespėjome įsigyti savo būsto), bet pažiūrėjus dabartines nuomos kainas pradeda pykinti. Už tokią pačią kainą kiek mokame dabar abu, galima “skyles” tik išsinuomot… Nuomotis kambarį su kitomis/kita mergina.. Atrodo kaip didelis žingsnis atgal. Bet mokėti daug pinigų už būstą irgi nelogiška… Na, čia jau nukrypau nuo temos, bet būčiau dėkinga jei protingi žmonės padėtų susidėlioti mintyse ❤️🌺
Tekstas atrodo labai depresiškas, bet tikriausiai toks gyvenimo etapas..
Ačiū kas paskaitėte. Ačiū kas pakomentuos ❤️
p.s. dar vienas amžinas klausimas. Žiedą grąžinti ar ne? (juokas per ašaras)
p.s.s. jei ieškote kambariokės ar planuojatės nuomotis būstą su kambarioke Vilniuje - brūkštelkite 🥲 Darysime bernų apverkimo vakarėlius.







