2020.08.25 20:55 (prieš 5 m.)
Aš tai nesuprantu gražiuose santykiuose rimtuose to leidžiu neleidžiu. Tėvai gali kažko neleisti. O ne du suaugę žmonės. Mes vienas kitam su vyru viską leidžiam (nekalbu apie buvimą su kitais ar ten daugiadienį vakarojimą). Tik kad natūraliai nėra to noro daug būti atskirai ar kažkur trankytis. Bet jis išleidžia mane su draugėm (neinu kasdien, bet kelis kartus metuose tikrai su draugėm ir kokteiliukų pagurkšnojam, ir kelis kartus klube pabuvom) ir aš su draugais skatinu susitikt, nuvažiuot "pažvejot". Tai kelis kartus metuose nuvažiuoja, bet nuvažiavęs man pastoviai rašo, nuotraukas siunčia, nors liepiu pailsėt ir pasibendraut vyriškai. Ir vyras sako, kad jei neleistume vienas kito, tai kaip kalėjime kokiam. Ir tada norėtųsi kur eit, lėkti, o dabar to noro net nėra
plius aš pvz, kai pabūnu su draugėm ar lankau šokius, tai grįžusi vyrą dar labiau myliu
Seniau, kai turėdavau santykius, kuriuose nebuvo darnos, pasitikėjimo, tai ir tampydavom vieni kitus pirmyn atgal su pykčiais ir pavydais. O dabar taip gera, ramu širdyje. Ir nėra noro daryt kažką negero, kai žinai, kad žmogus tavim tiki ir pasitiki. Kaip galima tada įskaudinti. Niekaip