Na, mums dar niekas nieko netarškėjo apie kelių vaikų būtinybę, dar ankstoka. Tik vyro močiutė sužinojusi naujieną pradėjo dejuoti, kad jai pačiai reikėjo daugiau nei vieną turėti, gal va dabar namuose būtų, pasirūpintų ja... Mes apie didelę šeimą nemąstom, vieno bent kol kas atrodo pakankamai. Bus matyt. Vyras vienturtis, o aš augau su broliu ir sese. Su broliu visai nebendrauju. Su seserim palaikom ryšį, bet nepasakyčiau, kad esam vienas kumštis, kaip čia mėgsta žmonės sakyt, ne visad galėčiau tikėtis palaikymo, pagalbos ir pan. Vyras nors ir vienas augęs, bet atrodo draugiškesnis aplinkiniams, moka dalintis, o aš kažkokia egoistiška labiau, nors turėtų būti atvirkščiai.
Apskritai, žmonės mėgsta kištis ne į savo reikalus vaikų klausimu, visi turi teisingesnę nuomonę apie gimdymus, maitinimus, auginimus ir visa kita už tave. Tai, bent jau aš, stengiuosi iškart bendraudama nubrėžt ribas, kad nekištų man savo stebuklingų patarimų, kol aš jų neprašau.