Laurute90 parašė:
Gal padėtų konsultacija su psichologu? Užvestų jus ant kelio, pakalbėtumėte. Vien dėl sunkios vaikystės praverstų apsilankyti ir išsikalbėti.
Manau, kaip taip
Laurute90 parašė:
Gal padėtų konsultacija su psichologu? Užvestų jus ant kelio, pakalbėtumėte. Vien dėl sunkios vaikystės praverstų apsilankyti ir išsikalbėti.
Manau, kaip taip
Išsiplečiau čia labai, bet su mintimi, kad gal atrasite kažkokias naudingas įžvalgas savo jausmuose, elgesyje. Bent aš pradėčiau nuo to, kad išsianalizuočiau situacijas, kuriose kyla stresas. Tada nueičiau su tuo "minčių bagažu" pas psichologą ir tik tada kalbėčiausi su vaikinu. Nes dar labai blaškotės pati, neaišku kaip vaikinas supras visą tai. Tie vyrai kartais ir tiesiogiai nesupranta ką jiems sakai, o čia pati nežinomybėje dar esate.
P.s. būsite nuostabi mama, kai ateis laikas. Nesidomėtumėte niekuo, jei nerūpėtų tai ❤
Jeigu tokie stiprus jausmai net uzvedus kalba apie vaikus, man panasu, kad jus turite kazkokia psichologine trauma ir jos priezastis labai gali buti Jusu mineti keisti santykiai su mama. Jeigu tik turite galimybe, psichoterapeutas butu puiki iseitis. Is ties, kai mergina (moteris) dar nepasiruosus vaikams, jie jai nei silta, nei salta, kaip sakoma. O vaikinui tikrai galima papasakoti, ypac jeigu ji matote, kaip savo busima vyra, tam ir yra santuoka, partneryste, kad palaikytumete vienas kita. Jeigu pradesite lankytis paspsichoterapeuta jam nepaaiskinus arba dar blogiau - slepsite, jis prades galvoti, kas Jusu santykiuose netaip, kodel juo nepasitikite ir pan. Gal priesingai - jis palaikys Jusu nora spresti problema. O siaip Jus saunuole, kad nenumojate ranka ir ieskote iseiciu.
Wassermelone parašė:
Jeigu tokie stiprus jausmai net uzvedus kalba apie vaikus, man panasu, kad jus turite kazkokia psichologine trauma ir jos priezastis labai gali buti Jusu mineti kei…
Labai ačiū. Aš irgi galvoju panašiai.
Krasula parašė:
Tai tikiu, kad ne vaikine problema. Tik sakau, kad gyvenant ' susimetus' dar prisideda to neužtikrintumo, ilgiau pagyvenus taip pati suprasit.
Ooiii mano kaip senos tarkos (35 m.) patirtis rodo, kad subyra santuokus, kur gyveno pries ir negyveno sumete skudurus, ilgai ar trumpai:)) esme ta, kad santykiuose, kaip ir visur kitur, reikia stengtis, neapsileisti, dirbti, o zmogus linkes I tinginyste smarkiai...
Wassermelone parašė:
Ooiii mano kaip senos tarkos (35 m.) patirtis rodo, kad subyra santuokus, kur gyveno pries ir negyveno sumete skudurus, ilgai ar trumpai:)) esme ta, kad santykiuose…
Tas irgi tiesa..
Bet yra kažkiek tiesos ir tame, "anksciau zmones santykius kaip ir daiktus taisydavo,o dabar meta į šiukšliu dėžę"
Kaip gaila bet pvz mano artimiausioj aplinkoj tai tos kartos 45+,skyrybu nu nera ju... o vat iki 30, tai arba issiskyre arba amzinose "paieškose"
Aišku tai subjektyvi nuomonė, bet dalele tiesos tame yra... ir buten toj vyresnej kartoj nebuvo tokio gyvenimo susimetus( na turiu omeny taip dažnai kaip dabar madinga)
Bet visada tiesa kažkur per vidurį...
Krasula parašė:
Tas irgi tiesa..
Bet yra kažkiek tiesos ir tame, "anksciau zmones santykius kaip ir daiktus taisyda…
Manau. Tai labai individualu. Mano tėvams virš 50 ir išsiskyrė. Giminėje irgi nemažai tokių. Tai manau gana individualu, nuo poros priklauso, kaip jie tarpusavyje sutaria
AuksineVasara parašė:
Sveikos, net nežinau, kaip pavadinti šitą temą, nes situacija gali pasirodyti keistoka.
Jus tikrai jauna. Dar jausmai tikrai galinkeistis. Iki 28 metu ir man atrode, kad vaiku nenoriu, nenoresiu, busiu bloga mama. O tada gyvenime kazkas pasikeite ir pradwjau mastyti, kad gal ir niwko butu vaika turet. Plius is to ka jus paraset nera taip, kad jus tu vaiku nenorit. Labiau atrodo, kad jauciates itakota sese, nes ji nenori, kazkada vaikysteje jus su ja sutaret, kad nenoresit. Prisideda ir baime, kad nesugebesit but gera mama, nes santykiai jusu su mama nebuvo geri, pasamoneje, galimai bijote, kad ir jus savo vaikui tokia pati mama busit (panasia baime ir as turiu).
Jusu atveju jus labai kankinates, laikote viska savyje. Tikrai butu gerai isikabeti su kompetetingu zmogumi (psichologu) ar bent jau su gera drauge.
Jagle parašė:
Jus tikrai jauna. Dar jausmai tikrai galinkeistis. Iki 28 metu ir man atrode, kad vaiku nenoriu, nenoresiu, busiu bloga mama. O tada gyvenime kazkas pasikeite ir pr…
Labai ačiū! Gaila, šiuo metu nėra geros draugės mano gyvenime... Bet nežinau vaikiną laikau savo geriausiu draugu, tai manau pasakysiu jam kažkiek, nes noriu būti atvira.
AuksineVasara parašė:
Labai ačiū! Gaila, šiuo metu nėra geros draugės mano gyvenime... Bet nežinau vaikiną laikau savo geriausiu draugu, tai manau pasakysiu jam kažkiek, nes noriu būti a…
Jei jis geriausias draugas, jei jus kalbesit is sirdies, net neabejoju, kad supras. Tik pries pokalbi gerai pamastykit ka pasakysit. Jus tikrai neskambate kaip moteris nenorinti vaiku, labiau kaip nepasirengusi dar jiems. Kas jusu amziuje visiskai normalu. Ta jums ir reikia aptarti su savo antraja puse.
Yra kas vaikams pribresta nuo paauglystes, yra kas apie 30 metus, yra kas niekada ju neuzisnori. Bet jusus atveju labiau matosi baimes nei nenoras. Ir neklausykit mamos, kai ji spangsta, jei jau neuzsinoresi vaiku, tai jis iseis. Zmones kartu buna ne todel, kad jie inkubatoriai ir kad butinai vaiku susilaukti, jie buna kartu, nes tai juos praturtina ir jiems teikia dziaugsmo. Ir ju santykiams brestant jie atranda vis nauju budu praturtinti savo bendra gyvenima, su vaikais ar be ju. Svarbiausia neslepti savo jausmu vienam nuo kito.
7 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
12 testuotojų vertinimai