Amadra parašė:
As ne apie galvos kisima i smeli. O apie tai, kad ne zmogaus negaliomis reikia galvoti apie kita zmogu. Vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi ju tevai. Jeigu vaikas sei…
Įprasta yra tai, su kuo įprastai susiduri. Niekienio aplinka nėra tiek įvairi, kad sudengtų viską. Pastebėti skirtumus yra tai, kaip mūsų akys mato ir smegenys suvokia aplinką, ir tai yra pagrindinis mokymosi mechanizmas. Kelti klausimus vaikams yra natūralus dalykas, ir jie dar nežino visų mandagumo niunasų, jie nebūtinai susivokia apie tarp eilučių esančius dalykus. Šiaip vaikiškas klausimas būtų ne formoje „kodėl apsirengęs prastai“ , o ten „jo drabužiuose skylės“ (konkretus, kalbantis apie fizišką pastebėtą, jam toje situacijoje išsiskyrusį nuo jo įprastos aplinkos dalyką, ypač jei jis tarkim gyvena su tvarkingą rengimąsi stipriai akcentuojančiais tėvai - kas savaime nėra joks blogis). Ir to paklaustų tik kalbėti su tėvais įpratęs, ir atsakymus gauti įpratės vaikas. Neįpratęs prie to vaikas galbūt net nepaklaus, bet tik ilgiau pažiūrės. Ką suaugę irgi turėtų pastebėti ir suvokti kaip klausimą, ir sudėlioti vaikui tinkamą atsakymą. Bet tiek to, supratau: pastebėti ir klausti yra ne žingeidumas, o prastas auklėjimas. Ir jokių terminų (iki universiteto?) nes virs pravardėm.
Šiaip kalbėti apie toleranciją ir iš vaiko klausimo tėvams užlipdyti etiketę – ką jūs ir padarėte – man su logika truputį prasilenkia.
---------------------
Visų pirma aš nesu prieš įtraukųjį ugdymą, kaiptik atvirkščiai. Man nereikia medicininių išrašų. Idealiame pasaulyje aš norėčiau turėti daugiau informacijos ir galėti pilnai pasikalbėti su vaiku taip, kaip kalbu apie bet kokius kitokius dalykus. Bet – kaip ir rašiau anksčiau – aš puikiai suprantu priežastis, dėl kurių tokia informacija nepasidalinama. Bet!!! Jokios informacijos neturėjimas man sukelia probemų, ir jūs tikrai nepagaunat kampo kaip vyksta dinamika tokioje grupėje, jei galvojate, jog nebūna visiškai nestandartinių situacijų, jog viską galima paaiškinti įprastai.
Kaip aš galiu vaikui paaiškinti, kad draugas turi padėjėją, nes jam tiesiog reikia pagalbos, jeigu:
1. Aš nežinau, kad yra padėjėja
2. Aš nežinau, kad kažkokiam vaikui reikia didelės pagalbos.
*(man rodos teisingas terminas “asistentas” – bet šito aš irgi nežinau, nes grįžtam į pirmą punktą --> manęs gi niekas apie nieką nėra informavęs net apie tokio žmogaus būvimą grupėje)
Mano vaikas tą padėjėją savo pasakojimuose paminėdavo vardu, aš supratau, kad tai yra dar viena mergaitė. Kažkada kalbant apie jos darželio draugus paminėjo, jog vienas berniukas būna tik su ta “mergaite”. Aš kažką pavapėjau kad ne visi vaikučiai nori tarpusavyje draugauti ir dalinau patarimu kaip susidraugauti. Su “mergaite”, kuriai apie 40 metų.
Vieną vakarą mano vaikas: Mama, ir aš noriu nusinešti į darželį žaisliuką miegui, nes kitiems vaikučiams leidžia. Aš: bet juk jums galima tik penktadieniais, ar tikrai pakeitė taisykles? Ok, paklausiu rytoj auklėtojos, bet žinok tikrai gali būti kad galbūt kažką ne taip supratai. Ryte palausiu auklėtojos, atsakymas ne, tik penktadieniais. Daug ašaru. Tai po maždaug trijų mėnesių, supratusi apie kitokio vaiko buvimą grupėje, aš tiesioginiais klausimais prasiėjau ir per šitą situaciją. Tai ji tuo metu miegojo šalia autisto berniuko.Ir berniukas turėjo kažkokią gyvūno formos gertuvę, kurią gaudavo ir migdantis. Visi kiti vaikai gauna pastabas gulėti ramiai, kai berniukas ramiai neguli. O išspręsta ne paaiškinant man ir mano vaikui, o perkeliant į kitą vietą miegoti.
Ir beje mano vaikas niekada nėra uždavęs klausimo apie berniuką. Bet čia nėra = "jai nekilo klausimų", nes visos šitos situacijos (jų būta ir daugiau) yra jos klausimai, į kuriuos nebuvo atsakyta.
TV
