2021.05.04 20:15 (prieš 4 m.)
Ramuunele parašė:
Buvo vienos moters uzsiminta,kad jos tevai gyveno visa gyvenima su duru trankymais ir t.t.
Pas mus šeimose skyrybų nebuvę. Mano tėvai sudaužydavo santykius įžeidimais, tada lipdydavo. Irgi kartu apie 40 metų buvo. Tėvelis mirė, bet mama dar dabar atsimena barnius skaudžius, sako: visam gyvenimui priš.... į širdį. Bet mano mama vėjus keldavo, o tėtis netylėdavo. Vyro tėvai irgi pasipyksta nemažai, bet skyrybų nėra. Tai man vyras sakė, kad jis niekada nesituoks, nes jam santuoka per daug svarbi ir jis negalėtų skirtis su žmona, todėl išvis nesiženys
po 8 mėnesių stovėjom prie altoriaus
(nesilaukiau).
Bet šiaip, nekalbant apie smurtą, lošimus, alkoholį ir t.t., tai tikrai moterys gali labai labai daug. Va dabar kaip tik rašant virš manęs (gyvenu dabar daugiabutyje popieriniam ir vien dėl tokių kaimynų visokių norėjome tik namo savo) girdėjau, kai moteris rėkė ant vyro: durniau tu, debile tu bl... jis: ko čia rėki, kur... ir trenkė durim laiptinės ir išėjo. Ir vėl grįš girtas. Žmogui gal namie negera būti. Mano vyras sakė, kad buvusi tokia buvo. Jis po darbo grįžta nusikalęs, ji puola rėkti nežinia ko (jie vaiką turi ir dėl jo lipdė santykius, susituokę nebuvo), tai jis numodavo ranka ir išeidavo pas draugus arba pasiimdavo vaiką ir pas tėvus. O dabar iš namų neiškrapštau, nes nenori eit niekur
ta prasme nei balių reik, nei draugų.
Todėl ir sakau narei: išsiaiškini, išklausai, sudėlioji mintis, apsikabini ir pirmyn. O ne du metus: o gal jis išdavė. O gal myli ją, o gal tą ar aną. Graužia save, jį ir žmogui net negera tam, nes ji nelaiminga.
Oi moterys kiek lipdyt gali daug realiai ir save, ir vyrus. Aš tai manau, kad mumyse slypi jėga visa
ir dabar suprantu, kad anuos toksiškus santykius pati vedžiau: kodėl į ją pažiūrėjai, kodėl jai atrašei, kodėl su draugais nuėjai, rėkdavau pati, trenkdavau durim. Nu ir kam to reikėjo...