Kiek paskaitinėju ir išgirstu, tai dauguma baisiai prisibauginusios su tais sportais save 
(ar pribaugintos..). Žinoma, viskas priklauso nuo fizinės būklės prieš nėštumą ir tikrai prie pasiruošimo nėštumui reiktų pridėti sportą. Kadangi aš daug ir gan rimtai sportavau prieš pastojant, tai mano gal kiek kitoks požiūris. Aš ir snieglente čiuožt nemečiau, ir slidėmis. Tik pirmus tris mėnesius be galo pykino, tai sporto salė buvo primiršta, daugiau pačiuožimas, paplaukiojimas, pratimai namie, joga, vaikščiojimas. Dabar jau vėl į salę grįžau (nuo 13 sav.) ir darau daugumą pratimų, kuriuos ir darydavau, tik žinoma jau nebebus maksimumo kėlimo dienų ar labai intensivių tabata tipo treniruočių iki gimdymo ir savijautą žiūriu dabar, kai seniau spausdavau iš savęs kiek eidavo. Bet mažiukui tik į naudą sportuojanti/besimankštinanti mama, man juokas bus kelti ar nešti 10 ar 20kg vaikutį, o ir jis daugiau deguonies gaus ir jam/jai mažesnė tikimybė būti nutukusiam, širdis ramybėje nebus perkrauta, spaudimas žemas, mažesnė tikimybė preeklampsijai, ar gestaciniam diabetui be to ir nuotaika geresnė ir gimdyti turėtų teoriškai būti fiziškai lengviau. Reguliarūs pratimai sustiprina nugarą, todėl mažesni stuburo skausmai, mažesnis svorio prieaugis mamai ir greitesnis formos atgavimas, nesijauti ištęžusi bei geriau miegi. Mažesnė ir depresijos rizika. Be to, net yra tyrimų, kad vaikai, kurių mamos sportavo nėštumo metu yra protingesni ir demonstruoja geresnius mokymosi sugebėjimus, taip pat jog sportuojančių nėštukių vaikai pasižymi geresniais sportiniais sugebėjimais. Tiesa, mankšta taip pat sustiprina imuninę sistemą. Tad, tikiuosi sveiko, stipraus, vikraus ir gudraus mažiuko. 
.
Aš tikrai pastebiu, kad dienom, kai bent jau pavaikštau valandą miške, savijauta tikrai geresnė, o jei yra galvos skausmas ar pykinimas, tai tik mankšta ar pasivaikščiojimas ir padeda. Tuos mėnesiukus, kol labai pykino, labai prasta nuotaika buvo, nes pripratus sportuot, dabar galvoju, kad gal reikėjo prisiverst nueit į salę :p.
Vaikas
Ačiū 
