AgotukasM parašė:
Jums čia rimtai atrodo tik jautrus vaikas? Tik baimė šuniui? Nematot jokių psichologiniu problemu?
Retai komentuoju, bet ši karta nesusiturejau. Esate labai kategoriškas žmogus, nepriimantis kitokios nuomones.
Taip gyvunus myleti reikia, globoti, rūpintis.
Pati savanoriauju prieglaudoje, aukojų gyvūnams ne tik finansus, bet ir laiką. Sutinku, kad vaikus auklėti reikia ir ne pataikauti. Bet atsižvelgti į jų ypatumus, atliepti jų jausmus yra suaugusio, brandaus žmogaus (tėvo, mokytojo, gydytojo) pareiga. Jei jau vaikui tokia reakciją, kurios negali išspręsti psichologas, aiškinimai ir rodomas dėmesys tai yra nenormalu. Taip tai ne šuns problema, taip tai vaiko, tėvų bėda. Todėl visu pirma ją reikia spręsti kuo greičiau, kad vaikas jaustųsi geriau. Aš tai palyginu (gal nekorektiškai ir tikiu sulauksiu daug neigiamu komentarų) su maisto netoleravimu. Nu ne visi vaikai toleruoja laktozė. Kažkam tai gali atrodyti išsidirbinėjimas, kaprizai, išlepinimas kaip vaikas negali valgyti tam tikrų produktų. Juk reikia auklėti ir laukti kol pripras? Bėda, kad retai kada pripras, tik visi šeimos nariai jausis blogai ir vaiko sveikata blogės. Problemos tik didės. Tai gal paprasčiau neduoti laktozės?
Todėl sprendimas mano akimis paprastas, jei viskas išbandyta ir jėgų ar galimybių bandyti nėra. Reikia pašalinti dirgiklį. Ir nuo to laimėtų visi. Šuo kuris atrastu namus, tevai ramybę, vaikas atsigautų.
Visi mes skirtingi, nors savanoriauju prieglaudoje šuns pati neturiu, o ir nenoriu tureti. Man katės labiau patinka. Jei vyras atvestu šunį namo, vargu ar apsidžiaugčiau, turiu tokia teisę rinktis. Vaikas tokios teises neturi.
O ir lyginti šunį su vaikų ar močiute kiek per stipru. Reta mama taip lygintų. Vaikas visada bus pirmoje vietoje ir svarbesnis nei kaimynės vaikas. Nes tai TAVO vaikas. Taip jau yra.







