Aš manau, kad vieni šunis myli, kiti ne, tame tragedijos nėra. Tik geriausia, kai juos turi tie, kam šunys išties rūpi.
Nesuprantu, kodėl negalima lyginti kažkokioje situacijoje šuns su žmogumi, bet suprantu, kad kai kurie nesupranta ir likimo laimė, jei jie šunų neturi. Kadangi autorė spręsti situacijos sunkiuoju būdu nenori ir yra išvarginta šitos situacijos, kaip jau kažkas parašė, bus skaudi pamoka, bet šuneliui teks surasti kitus namus, gyvenimas tęsis ir tiek. Čia realiai tik du keliai: labai daug dirbti šeimoje arba dovanoti šunį. O ar mes sutarsim, kurioje vietoje šeimoje yra šunys, ar prilyginami žmonėms, ar ne, jau skirtumo nėra.
Svarbiausia rasti žmones, kuriais pasitikit, o nusprendus atgal nebesidairyt.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








