Barbee parašė:
O kaip jus jėgų atrandat kai tokia vaiko raidos stadija..man visi saugikliai išsimušinėja.. sunku tvardytis..tiesiog vidui sprogstu....aš žinau kad man lengviau būn…
Kartais, tai tiesiog neatrandu 🤦♀️ Buna visko tikrai, bet musu vaistas pries viska yra kalbejimasis. Ne tada, kai negirdi, bet kai nusiramina. Nezinau, atrodo kartais, kad visa diena burnos neuzveriu, bet vistiek nesusikalbam, bet buna tokiu nuostabiu akimirku, kai suprantu, kad viska ji girdi, viska ji supranta ir tt 😭♥️ O kai jau man paciai neiseina ir aprekiu, tai atsiprasau, visada stengiuos pasakyti, kad suklydau ir buvau neteisi, tai nu matau ant vaiko, kad jai suklysti yra nebaisu, isivertina tikrai ir ji irgi atsipraso ♥️ O siaip bendrai paemus, tai ta todleryste yra kazkoks kosmaras 🤣 Kartais atrodo norisi i zeme sulyst is beviltiskumo jausmo 🤣











