Oi! Radau čia netikėtai, pavėluotai. Bet nesusilaikau neįkišus trigrašio
Va tuoj metai bus kai iš buto į namą išsikraustėm. Tai pamėginsiu išvardinti ką veikiau
Pirma statėm kanalizacijos įrenginį ir gręžinį. Stambi technika išdirbo, išrausė kiemą neatpažįstamai ir paliko žmogaus aukščio žvyro krūvą jo viduryje (gaila buvo 300 eurų mokėt, kad išsivežtų, ypač kai žvyras reikalingas). Tad balandžio pabaiga gegužės pradžia buvo ištisas važinėjimasis su karučiu tarp žvyro krūvos ir gatvės. Gatvė - žvyrkelis, kur duobių daug. Tad rinkau iš kiemo visokius plytgalius, akmenis ir pan., kroviau į duobes ir ant viršaus pyliau žvyrą.
Vos spėjau žvyrą nusikasti - atvažiavo kaladės. 12 kubų. Jas reik susiskaldyt. Vyras skaldo, o aš nešu ant pievos, kur saulėta ir vėjuota kraunu. Po savaitės ant pievos reik malkas į pastogę sunešti. Nešiau visą savaitę per vaikų pietų miegą ir vakarais su vyru dviese vaikus sumigdę. Vėliau tas malkas iš pastogės reikėjo sunešti į beveik uždarą malkinę. O visą žiemą kartą per savaitę po 5-6 karučius reikia atsivežti iš malkinės į katilinę susikrauti. Taip pat kartą savaitėje reikia išardyti pečiaus kaminą ir iššveisti ten susikaupusius suodžius. Tuo pačiu iššveisti pečių, iškasti pelenus, juos pastatyti garaže vėsti. Senesnius nei dviejų savaičių pelenus jau galima supilti į maišą kartu su suodžiais ir vėliau surinkus daugiau maišų juos išvežti į kaimą. Neseniai paskaičiavau, kad malkinis pečius iš mūsų reikalauja maždaug 21,5 paros (!) per metus.
Tiesa, daugumą veiksmų su malkom/pečium lydi susidariusių šiukšlių sušlavimas, drabužių skalbimas ir maudynės.
Taip idealiam pasaulyje gyvenčiau name su aeroterminiu šildymu, rekuperacija, robotu siurbliu, robotu žoliapjove, namų tvarkytoja, aukle ir sodininku. Bet ne viskas būna gyvenime kaip nori. Kartais tiek tiesiog neuždirbi
Dar balandžio pabaigoj-gegužę vyko daržų sukasimas, purenimas, sodinimas. Buvo velniška sausra, todėl lieti reikėjo ir daržus, ir gėlynus, ir pievą kas 2 dienas. Viskam palieti reikėdavo maždaug 4 valandų.
Kai baigėsi sausra, prasidėjo liūtys. Tada kas 3-4 dienas reikėjo nusipjauti žolę. Tas gana greitai - apie valanda.
Taip pat reikėjo dukart per savaitę nuravėti ir supurenti daržus ir gėlynus. Tas dar užima kaskart apie 4-5 valandas.
Pomidorai ir jų pažastėlės. Kas nors kartą augino juos, žinot. Komentarų nereikia.
Reikėjo dukart (iš tiesų daugiau, bet eina jos švilpt) per vasarą nugenėti tujų gyvatvorę. Tai čia veiklos mažiausiai 8-10 valandų. Ir tai tik todėl, kad kaimynas paskolino elektrines "žirkles". Rankytėm būčiau iki šiol jas skabius
Turim keturis forminius krūmus (ala dideli rutuliai), kuriuos reikia paformuoti apie 4-5 kartus per šiltąjį sezoną. Greitas darbas, iki valandos.
Birželį-liepą (kažkada toj sandūroj) reikėjo nusiskinti vyšnias, išrinkti jų kauliukus ir sušaldyti. Tuo metu darbo daug, bet dabar kaip skanu atsidaryti indą ir smalyžiauti
Rugpjūtį prasidėjo derliaus nuėmimas, kuris tęsėsi ir rugsėjį. Rinkimas, kasimas, ruošimas, šaldymas (nekonservuoju). Kažkaip, gal trūksta įgudimo, laiko atėmė daug.
Taip pat lapus grėbti, gėlynų lapus nupjaustyti. Buvo padaryti trys reisai su didele priekaba į kaimą, nes kompostynėj nėra kur tokių kiekių dėti.
Klausimas: O kodėl nepasidarius pievelės ir nepaleidus robotuko? - Mano atsakymas: Jei taip, tai kokio velnio namas reikalingas?. Nusiperki butą su terasa ir kepi burgerius ten, be jokio streso. O jei nori gražios gyvatvorės, kad gėlės akį džiugintų, kad vaikai valgytų daugiau daržovių (suvalgomas kiekis iš lysvės nepalyginamas su chemija nupurkštų produktų iš prekybcentrio), kad žiemą turėtum savo šaldytų gėrybių, turi pajudėti.
Trinkelės. Boy, oh boy! Laimė pas mus jų tėra link garažo ir tokiam pavėsiuke, tad žoles iš jų tarpų užtenka išravėti tik dukart per vasarą. Užtrunku apie pusdienį. Pas uošvius, kur pusė kiemo trinkeliuota, tenka darbuotis bent dvi dienas
Kai nėra trinkelių, tai parkingas yra žvyriukas. Pridėkim daržus, vaikus po mažiausiai dukart dienoj ant smėliuko... ir gaunam skalbimą kiekvieną mielą vakarą, ir grindų plovimą pirmam namo aukšte kiekvieną mielą dieną. Žiema tuo klausimu tikrai geresnė
Bet kaip minėta reikia atsivežti malkų kartą per savaitę visą žiemą. Vadinasi kiemas turi būti nusikastas kartą per savaitę rečiausiai. Šiaip tai dažniau, nes 20 cm yra riba kai mašina pradeda užsikasinėt bandydama į kiemą įvažiuot (įkalnė ten). Gatvė mūsų labai rami, apie 60 metrų ja važinėjam dviese su kaimynais. Tad ir ją nusikasti reikia pakaitomis. Ji siaura, todėl niekaip sniego tiesiog nesuvažinėsi. Jei nekasi, susidaro gilios provėžos ir rizikuoji pamesti duslintuvą braukdamas per viduryje esantį ledo gūbrė. O dar šita žiema su savo baltu š... iš-ti-sai krintančiu iš dangaus
Langai. Eina jie švilpt! Nusivaliau pavasarį ir dabar vėl nusivalysiu pavasarį. 19 langų! Aš bute tris +įstiklintą balkoną nusivalydavau tik triskart metuose
Ai taip. Dar dingo vanduo, nusprogo boileris, pasmirdo kanalizacijos įrenginys, užsikimšo lietvamzdis, nurūdijo vienas iš tvoros stulpų, sutrunijo medinis kompostynės dangtis (1,5 metro ant 2,5), nusprendėm atsikratyti keletos vaiskrūmių ir vaismedžių (nupjauti baika, išrausti šaknis - va čia įvykis), pasodinom keletą vaiskrūmių, prakiuro stogas, į vonią įsimetė širšių šeimyna (iš pastogės, į kurią naikintojai patekti negalėjo, tad per vasarą savom rankytėm užmušėm apie 500 širšių, likusias apie 800 radom rudenį išardę vonios lubas iš vidaus - jos nudvesia ilgainiu ant žiemos), keitėm vonios lubas, remontavom koridoriuką (prakiuręs stogas parūpino pakartotinį remontą šiai vasarai), gaminom pakeltas lysves ir jas įkasinėjom, gaminom vaiskrūmių gardelius (kad šakos negriūtų visur), keitėm lauko laiptus (patys, iš uošvio turimų ąžuolinių lentų).
Reiktų laiptų ir balkono turėklus perdažyt, tvorą irgi. Parkingo bortelius perkast, nes išsikreivojo, kiemo plyteles iš naujo perdėt (čia po tų kiemo kasinėjimų žemė pasmuko ir išsiklaipė), namo fasadą nuplaut... ai, bet gal kitą kartą
Ai ir turim šunį. "Dovanėles" surinkti būtiniausia bent kartą per savaitę. Nors realiai tai reikėtų dažniau, jei nenorim, kad vaikai įliptų eidami šilauogių skanaut
Bet svarbiausia - niekad nesijautėm taip gerai
Ką mes veikdavom bute? Neįsivaizduojam. Bet tikrai pamenam, kad būdavom nusikalę nuo darbų (kokių???), depresuoti nuo streso ir amžinai neturintys laiko. Prie namo laiko turim į valias, nuotaikos puikios, o depresuot nėra kada - reik vėl eit pečių pasikurt