2014.08.13 20:08 (prieš 11 m.)
skaiciau skaiciau ir nusprendziau pati parasyti...gal jus patarsit kaip paciai save nuramint,nes po trecios dukters gimimo "gavau dovanu" pogimdyvine depresija...
kolkas cia tik mano nuomone-ne specialisto,bet jo ir nereikia,kad pastebet jog visai su savim nesusitvarkau...
nestumas nebuvo is lengvuju,visa laika buvau "ant nervu",nes dukrytes tetis sugebedavo istisai daryt visokias nesamones,o as taikiausi,kol pratrukau,o dabar jau ir nezinau kaip kovot nes baimiu pilnos kelnes...
praktiskai esu viena,pagalbos net minimalia negaliu pavadint(su trecios dukros tevu gyvenam skirtinguose miestuose)...jis apie gyvenima kartu net nekalba nes as ir mano dukros is pirmos santuokos vis kliuva...kliuva ju auklejimas(ar kaip jis sako neauklejimas),esu sulaukus ir grasinimu kad mazaja atims nes neturiu salygu jos auginti...
zodziu,dar paskutinem dienom prisidejo tai,kad vis mastau apie mamos elgesi su manim(mano mama mirusi) bet jau is ne vieno zmogaus isgirdau kad ji visada ant maes rekdavo(nors as kazkaip ti nepamenu)...matyt pasamonej uzsifiksavo toks auklejimo metodas ir tai darau su savo vaikais...pavargstu zinokit kartais net nuo saves pacios ir tada tokios juodos mintys uzeina...
eiti pas psichiatra galeciau,bet zinau,kad vel israsys antidepresantu(juos as jau vartojau pries kelis metus),taciau ar jie pades...
esu pasimetus ir nezinau kaip susitvarkyti...zinau kad reikia pradet nuo saves,bet zinojimas visiskai nebepadeda