dagnukas parašė:
as susiduriu tik su tokia beda kad mano vaikas tikraji teva pateisina, jis jo nemates gerus 2 metus, vasara bus trys, takart jis vaikui nei saldainio neatveze, nei pakalbinti nesugebejo, tik isklausem abu jo dabartines zmonos priekaistus kokio velnio tu cia ji atsivedei, reikejo namie paliktpasiunte ir mane ir vaika velniop ir i visas kitas puses
vaika kai nusinesiau nuo ju tai akutes buvo uzsidenges.... lb pergyvenau kad stresai vaikui neprasidetu, nes jam tetis kol gyvenom nebuvo blogas, iki dveju metuku kartu auginom... ta dien jis labai ramus buvo, bet po truputi po truputi jis pradejo mastydamas sumastyti, kad va tetis geras, bet jo teta negera
db labai patenkintas naujuoju teciu, net svarste gal reikia ji teciu vadinti, bet va kartais islenda pokalbiai apie teti, kodel jis neatvaziuoja, kad jis jam geras yra, bet ka tokioj situacijoj daryt, db as ta ''geraji teti '' teisinu, sakau kad jam toli, kad negali, bet ar as sau meskos paslaugos nepasidarysiu, jei kada sugalvos vaika i savo puse palengt
bet tuo paciu ir gaila vaikui pasakyt realia situacija, kad teciui jis nerupi, jis nesiuncia pinigu, net pavarde paseme zmonos kaip itariu vien del to kad nerastu jo del skolu vaikui
nes tikrai normali pavarde, neprisikabinsi ir jos niekaip neiskraipysi, bet va taip jau yra kad db pavarde kita, o dar niekam nepraneses apie pasikeitima(itariu taip, reikes pasidomet siuo klausimu ), gyvena sau uzsieni ir reikalo nemato vaikui moket, jam kada paskambint, pasveikint bent per sventes, juk tikrai tiek vaikams nedaug reikia, bet va nauja seima yra nauja, o praeiti istryne visa...
Mano viena bendradarbė augino sūnų viena nuo vyro, kuriam jo sūnus nerūpėjo. Dar po jo turėjo porą žmonų, bent tris vaikus. Niekada nerodė iniciatyvos bendrauti su vaikais, kuriuos paliko... Kai mirė jo tėtis, mano bendradarbė paskatino savo sūnų pagerbti laidotuvėse senelį. Jis patyrė didelį nusivylimą, kai tėvas jį pavadino kito savo sūnaus vardu...
pasiunte ir mane ir vaika velniop ir i visas kitas puses
vaika kai nusinesiau nuo ju tai akutes buvo uzsidenges.... lb pergyvenau kad stresai vaikui neprasidetu, nes jam tetis kol gyvenom nebuvo blogas, iki dveju metuku kartu auginom... ta dien jis labai ramus buvo, bet po truputi po truputi jis pradejo mastydamas sumastyti, kad va tetis geras, bet jo teta negera
O štai patevis ir buta padejo išsipirkti ir nelaimei nepamiršta (nors turi ir savo tikra sunu)







