Pirmagimės pavydas. Kokiais būdais kovoti?

Rašau, nes paskutiniu metu esu labai didelėj nevilty dėl savo pirmagimės elgesio. Situacija tokia, nuo spalio mėnesio pradėjome vesti ją į darželį, adaptavosi puikiai, su vaikais bendrauja, daug būna lauke, puikiai valgo ir miega. Iš auklėtojų girdžiu tik kuo puikiausius atsiliepimus. Baisiausi dalykai prasideda namie, kai grįžta iš darželio. Ją nuveža ir pasiima tėtis, tai vakare grįžta abu namo ir vos tik mane pamačius, mergytė pradeda isterikuoti, šaukti ne ne ne, spardytis, griūna ant žemės. Iš pradžių kaltinau darželio adaptaciją, po to dantukus, po to pradėjau galvoti, kad gal tiesiog per dieną emocijos nuslopintos visos būna ir atsigirebia namie.

Bet vakar labai aiškiai supratau, kad ji pyksta ant manęs ir sesės, nes mes liekam dviese namie, ir ji tai supranta. Jaučiasi atstumta turbūt Vos tik grįžusi stengiasi sesei ką nors blogo padaryti..griebia už veido, stumia, daužo su žaislais. Buvo viena savaitė, kai visos trys likome namie, tada pirmagimė buvo rami, gražiai žaidė, draugavo su sese.

Bet vos tik ji praleidžia dieną darželyje, iš karto prasideda isterijos..ir jos ištisinės. Bandau nukalbinti, pagaminu jos mėgstamo maisto, visą vakarą stengiuosi skirti tik jai, siūlau veiklas. Ji visko atsisako.. rėkia, spardosi. Nurimsta su tėčiu. Suprantu, kad vaiko akimis esu blogietė, kuri išveja tėtį į darbą, o ją į darželį.

Gal kas nors turit patirties ir galit pasidalint, gal reikia bandyti kažką keisti..daugiau laiko jai skirti?
Dabar turiu planą važiuoti jos pasiimti iš darželio kasdien, nors atstumas ir susidaro nemenkas, plius turiu derint su mažosios miegais, bet bent keletą dienų per savaitę galėčiau pasiimti ją ankščiau ir skirti laiko, pabuvimui kartu. Nežinau, ar tai padėt tik.. jeigu turit kokių variantų ir minčių, būtų labai smagu išgirsti.

Ačiū

O bandėte taikyti "Tomo Sojerio tvoros" metodą? Ta prasme darželį pateikti kaip "didžiosios sesės" privilegiją, kuria mažoji negali pasinaudoti? Ar tai dar per sudėtinga? (nors iš to, ką parašėte, atrodo, kad ji viską puikiai supranta

Mums labai padėjo knygutės apie jausmus " kai jaučiu pavydą" ir "kai jaučiuosi piktas" https://www.knyguklubas.lt/kai+jauciu+pavyda.html/?SID=1iscjgop9q9m5pmnf4446sitn7
Ir aišku ilgi pokalbiai apie tai, kaaip ji jaučiasi . Bet pas mus mergaitė jau penkiametė, geba išsakyt kas yra blogai. Dar būna, kad pasiimam daržely "laisvą dieną", kartu "prižiūrim" brolį, tai po truputį keičiasi situacija. Ir būtinai savaitėj vieną dieną keletui valandų išeinam tik dviese kažkur.

Traleliuke parašė:
Mums labai padėjo knygutės apie jausmus " kai jaučiu pavydą" ir "kai jaučiuosi piktas" https://www.knyguklubas.lt/kai+jauciu+pavyda.html/?SID=1iscjgop9q9m5pmnf4446s…

Geras, ačiū knygutes labai mėgsta maniškė, tai, manau, bus labai gera proga pasipildyti lentynas

O nenorit dar metus didziosios nevesti i darzeli? Jei namie ramiai zaidzia su sesute, tai ir gerai O i darzeli leiskit nuo sekanciu metu, gal jau ir abi kartu.