Prioritetai po gimdymo: esu pirma moteris ar mama?

«1 3 4 5 6 7

Janina23

8 m. 8 mėn.

2019.02.06 23:44 (prieš 7 m.)

Jeigu motina nesiruosia ziureti vaiko ir kol mažylis yra mažas ruošiasi i gastroles ir vaikas tik po to, tai tada isvis nereikia vaiku planuoti tokioms, tegul toliau gyvena sau, jeigu laukiasi ir yra sąmoninga tai nereik tokiu nesąmonių iš vis kalbėti. :oh

Braskinuke

U 5 m. 9 mėn.

S 7 m. 11 mėn.

2019.02.07 15:05 (prieš 7 m.)

Moteris ir liks moterimi, tik pagimdziusi ji tampa mama. Ir nemanau, kad plauku susirisimas i kuoda, ar vietoje aukstakulniu apsiaunant kedus, kuria nors padaro maziau moterimi... Tiesiog tikra moteris supras, kaip susidelioti prioritetus ir vaikai visad bus pirmoje vietoje
Tikriausiai autore buvo nuo seniai susiplanavusi, kad susilauks vaiko/u iki tam tikro amziaus, tikejosi, kad iki to laiko bus pasiruosusi motinystei, taciau... Ji vis dar nepasiruosusi ir todel pasirinko auginimo metoda, kuris reikalautu maziausiai nuojautos, savo vaiko pajautimo. Galbut ateityje supras, kad jos pasirinktas auklejimas yra taikytas robotukams, o ne kudikiams. Nuosirdziai tikiuosi, kad ji tai supras dar pries atsirandant mazyliui...
Galbut jai niekaip nesuprantama, kad kudikio dienotvarke gali buti pasiekiama derinantis su kudikiu ir tai nebutinai yra sunki motinyste...

2019.02.09 15:06 (prieš 7 m.)

@Xsiu@ parašė:
O taip! Isvis mazai kad susimasto - kokia palaima greitai ir naturaliai pastoti, isnesioti be komplikaciju ir pagimdyti sveika vaikuti ne anksciau termino ❤️

Oi tikrai taip. Mano mažylė gimė 33 sav ir tuo metu apie save turbūt galvojau tik tiek, kad reikia kažkaip to pieno iš savęs išgauti mintys buvo tik apie savo vaikelį, kaip noriu būti kartu su ja. Vėliau, kai jau buvome kartu stengiausi tik dėl jos, dariau viską, kas įmanoma, kad kuo ilgiau ją maitinčiau pati. Apie visokias gastroles iš viso negalvojau, kad tik neparneščiau jokių bacilų vėliau kai šiek tiek apsipratau su nauju savo vaidmeniu, atsirasdavo laiko ir moteriškiems malonumams, nebuvau apkiautelė tačiau būtų juokinga ir net graudu, jei mama, suaugęs žmogus savo poreikius iškeltų aukščiau vaiko ar kūdikio Mes juk suaugę žmonės, galima ir mokame palaukti, o kūdikėlis tikrai ne, reikia visko čia ir dabar tačiau patenkinus visus vaiko poreikius, galima atrasti ir minutėlę sau

11

Kristina1993

Amelia 5 m. 9 mėn.

Lukas 8 m. 3 mėn.

2019.02.12 21:17 (prieš 7 m.)

@Xsiu@ parašė:
Nepritariu autores nuomonei. Kol esu 24/7 reikalinga savo vaikui - busiu mama, o antrame plane liks mano poreikiai.

Man tai motinystė yra kažkas nerealaus. Neskaitant sunkumų, kurie yra viso to natūrali dalis, procesas. Mano motinystė yra prieraiši ir aš tuo didžiuojuosi, kad miegam kartu, kad žindau, kad tenkintu visus sūnaus poreikius. Ir nesijaučiu ne moteris, vien todėl, kad vaikas man pirmoj vietoj, kad nagai ne lakuoti ar neatsigėriau kavos su drauge, kad be makiažo ar šukuosenos. Mano akimis ne tai apibūdina moteriškumą. O būnant mama atrandi tiek daug visko naujo, nauji žmonės, mąstymas, supratimas, užuojauta, gyvenimo būdas, netgi mityba mano daug geresnė! Ir viskam randi išeitis arba pakeiti savo požiūrį. Kaip sakoma nieko nėra pastoviau už laikinumą. ☺️🌹
P. S. Labai sutinku su jūsų komentarų.

AgnieteD

Emilis 4 m. 2 mėn.

Kamile 7 m. 11 mėn.

2019.02.15 12:07 (prieš 7 m.)

Ringailiux parašė:
Mano požiūris irgi buvo, kad aš pirma žmogus, paskui moteris, o paskui mama. Ir kaip man buvo siaubinga kai visos iliuzijos subliuško dar gimdykloje Aha,…

Pritariu issakytai nuomonei, pazinau siuose zodziuose save. Zinojau, kad gimdyti nelengva, bet buvau gana ryztingai nusiteikusi,nes gi as stipri. Ir ka... po 17 val gimdykloj suvokiau, kad galiu numirti, jeigu tai tuoj pat nesibaigs, neberadau jegu savy kvepuoti, nors ir zinojau, kad mano vaikui truksta deguonies,vietoj to blioviau is skausmo ant visos gimdyklos, kol neisveze i extra cp. Pirmas smugis mano ego - nepagimdziau pati. Antras smugis - nesekmingas zindymas. Tikrai zinojau, kad neuztenka ikisti papa burnon ir vaikas bus laimingas. Bet... hormonai suveike taip, kad turejau rinktis, arba as baigiu ta reikala su mastitais ir normaliai rupinuosi vaiku, arba apsimetu, kad nieko blogo nevyksta su mano psichika ir maitinu toliau. O su galva pacioje pradzioje buvo tikrai labai nekazka, kol nesulaukiau psichologines pagalbos. Gimdymas, hormonai, pirmosios, bet labai skaudzios nesekmes,nusivylimas savimi, aboliutus padeties nekontroliavimas privede mane iki pogimdyvines depresijos. Dabar jau galiu apie tai bent jau kalbet. O tuo metu koks dar moteriskumas, koks dar rupinimasis savimi ar vyru, koks seksas ir pan. Kai per para sugriuna viskas, ka skaiciau, kuo domejausi, ka isivaizdavau ir apie ka svajojau, buvo labai sunku surinkti save is mazu daleliu ir pradeti megautis motinyste, myleti savo vaika, pamilti naujaja save, nepamirsti, uz ka myliu vyra.... viskas kur kas sudetingiau, nei atrodo

Vestuvinė

2019.02.15 13:40 (prieš 7 m.)

Agnieteee parašė:
Pritariu issakytai nuomonei, pazinau siuose zodziuose save. Zinojau, kad gimdyti nelengva, bet buvau gana ryztingai nusiteikusi,nes gi as stipri. Ir ka... po 17 val…

Jūsù žodžius reikia įrėminti ir pakabinti viešose vietose arba dalinti tokioms naivuolėms rožinėms svajotojoms. Nes tikrai būna, kad pasaulis tiesiog sugriūna. Ir taip būna labai dažnai!
Linkiu neprarasti ramybės ir šviesiù minčiù ☀️

5
2019.02.19 00:02 (prieš 7 m.)

Tikrai taip, visas pasaulis apsivercia aukstyn kojom, o jei atrodo, kad tai nieko nepakeis tai labai klystate, na nebent turite 10 aukliu, kurios suksis visa para ...kartais mintimis gryztu I savo pasauli, I savo gyvenima, kai dar neturejau sunaus..buvau nepriklausoma, iseidavau kada noriu, gryzdavau koks skirtumas gana, gal savaitgaliui pas drauge, gal savaitgali I kluba...buvau laisva, na gal ne taip nuskambes, nes visuomet turejau drauga, bet laisva buvau kaip zmogus..gimus sunui, aisku viskas pasikeite 100%. Is dalies, budama nescia tikejausi ir galvojau, kad viskas bus paprasciau ir galbut daug ka spesiu suderinti ir panasiai. Visu pirma su juo gime ir mano atsakomybe jam, ta nenusakoma meile, jog ir daznai atrodytu, jog stogas vaziuoja, esi be galo pavargusi ir pikta, bet kazkokiu mistiniu budu visada atsirandant dar siek tiek jegu ji nuraminti, pasupuoti..nes tai yra motinyste, tai yra kitas pasaulis, kuriame savo norus tenka atideti velesniam laikui.nes tikrai tai nera svarbu, nera svarbu pasidazyti ar nueiti I soliariuma. Juk tai nesites amzinai, vaikui paaugus viskas atsistos I savo vietas. Viskas bus kaip ir buve, tik sikart jau busiu Mama. Ir neduok dieve, plys sirdis kai vaikas uzauges paliks namus, o tu jausi, kad visgi galejai pirmiau but mama, o ne moterim.. Ir as visai nesigailiu, kad jau virs metu auginu sunu ir dar horizonte nesimato bent jau isejimo I darba (
Geriausiu atveju)..noriu skirti visa savo demesi jam, butent pirmaisiais gyvenimo metais, kol nepradejo eiti i darzeli, nes tai yra jo svarbiausi gyvenimo metai, musu kartu metai

34

edika86

10 m. 3 mėn.

2019.02.19 22:52 (prieš 7 m.)

simao parašė:
Tikrai taip, visas pasaulis apsivercia aukstyn kojom, o jei atrodo, kad tai nieko nepakeis tai labai klystate, na nebent turite 10 aukliu, kurios suksis visa para :…

Skaitau,ir toks jausmas,kad savo mintis skaityciau :oops: . 110% jums pritariu :myliu: